Theodore Millon asmenybės sutrikimų klasifikacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Theodore Millon asmenybės sutrikimų klasifikacija (žiūrėti kodą)

22:53, 24 balandžio 2020 versija

871 pridėtas baitas , 22:53, 24 balandžio 2020

nėra keitimo aprašymo

Pikachu

998

pakeitimai

@@ 5 eilutė: / 5 eilutė: @@
 Vienok jei norite asmenybės sutrikimus suprasti geriau, tai gal geriausia ir yra pradėti nuo šito asmenybės sutrikimų sąrašo. Kita vertus, neverta gilintis į tą sąrašą pernelyg giliai, nes užsiciklinęs ant savo asmenybės sutrikimų sąrašo, Theodore Millon paskui tą sąrašą plėtė, plėtė, sugalvojo kiekvienam asmenybės sutrikimui po komplektą subtipų ir galų gale išvis jau bandė įsivaizduoti, kad išvis viskas paaiškinama tuo jo asmenybės sutrikimų klasifikavimu.
+== Theodore Millon klasifikacijos problemos ==
 Theodore Millon klasifikacija, nors ir tapusi pagrindu kitoms klasifikacijoms, nėra naudojama praktikoje, nes visai neatitinka realybės, yra panašesnė į teoretizavimus ir bandymus smulkmeniškai išvedžiojant, įrodyti, kad įvairūs elgesio būdai tėra pagrįsti asmenybės patologijos mechanizmais. Tokioje detalizuotoje klasifikacijoje gaunasi virš pusės šimto asmenybės tipų, kur detalizuotas variantas kartais turi daugiau modifikuojančio sutrikimo bruožų, nei tų bruožų, kurie būdingi pagrindiniam asmenybės sutrikimui. Paprastai kalbant, tokia klasifikacija gavosi panašesnė į jovalą, nei į kažką, kas būtų efektyviai pritaikoma klinikinėje praktikoje.
+Išties asmenybės sutrikimai neturi tokių neaiškių paniavų - žmonės, kurie patiria tokią gilią disfunkciją, paprastai turi gana aiškų vieną centrinį disfunkcijos branduolį, prasismelkiantį į visas gyvenimo sritis. Tas branduolys nesunkiai pastebimas, todėl papildomi papildymai detalėmis aiškumo nepadidina.
+Dar kita vertus, nagrinėjant detalizuotą Theodore Millon klasifikaciją ne kaip asmenybės sutrikimų klasifikaciją, o kaip būdingus [[neurozės|neurotinių]] bruožų kompleksus, kaip tik atsiranda logika: skirtingai nuo asmenybės sutrikimų, kur visada yra labai gilus ir aiškiai juntamas disfunkcinis pažeidimo (defekto) branduolys, neurotiniais atvejais pažeidimai būna ir gana negiliai paviršiuje, o disfunkcinių elementų būna daug, jie būna įvairūs. Taip nagrinėjant, Theodore Millon klasifikacija yra naudinga. Tačiau tai jau būtų ne asmenybės sutrikimų, o neurotinių sutrikimų klasifikacija.
+Turime pastebėti, kad panašumai tarp asmenybės sutrikimų ir neurozių buvo pastebimi jau seniai. Tie panašumai itin pabrėžiami ankstyvose DSM asmenybės sutrikimų klasifikacijose, kur specialiai atkreipiamas dėmesys, kad painioti negalima. Pvz., prie dalies [[asmenybės sutrikimai pagal DSM-II|asmenybės sutrikimų pagal DSM-II]] netgi tyčia nurodoma, nuo kokių neurozių juos būtina griežtai diferencijuoti.
+Deja, tačiau čia Theodore Millon susipainiojo, įsivėlė į tą painiavą ir, deja, iš jos taip ir neišbrido. Būtent todėl, nepaisant Theodore Millon įdirbio, visos klinikinės klasifikacijos eina savu keliu, o nenaudodamos jokių tokių detalizacijų.
+Dar kita vertus, Theodore Millon pastebėjimas apie tai, kad kartais asmenybės sutrikimai kombinuojasi, buvo atgaivintas, kaip [[tamsioji tetrada]]. Tačiau, skirtingai, nei Theodore Millon nagrinėjimuose, tamsioji tetrada nelaikoma įprastais asmenybės sutrikimų atvejais, o atvirkščiai - laikoma retomis, ypatingai baisiomis išimtimis.
@@ 11 eilutė: / 23 eilutė: @@
 Theodore Millon modelis didele dalimi paremtas bandymu kombinuoti paskirus grynus sutrikimus tarpusavyje. Tačiau daugeliu atvejų tokie detalizuoti aprašymai primena grečiau jau anekdotinius, tik išimtiniais atvejais pasitaikančius, nei realius ir dažnai paplitusius tipažus. Kita vertus, detalizuoti aprašymai leidžia geriau įsivaizduoti įvairius tokių asmenybės sutrikimų variantus.
-Kita vertus, dėl to nesaikingo detalizavimo per medžius nustoja matytis miškas ir vietoje esminių asmenybės sutrikimo požymių svarbesniais ima atrodyti antraeiliai, neesminiai. Tose smulkmenose Theodore Millon pameta esminius kiekvieno asmenybės sutrikimo bruožus, giluminius mechanizmus. Todėl prarandamas ir diagnozavimo efektyvumas, ir struktūruotumas. Galų gale, ima darytis netgi neaišku, kur, pvz., sutrikimas A su sutrikimo B požymiais, o kur sutrikimas B su sutrikimo A požymiais. Asmenybės sutrikimai neturi tokių neaiškių paniavų - žmonės, kurie patiria tokią gilią disfunkciją, paprastai turi gana aiškų vieną centrinį disfunkcijos branduolį, prasismelkiantį į visas gyvenimo sritis.
+Kita vertus, dėl to nesaikingo detalizavimo per medžius nustoja matytis miškas ir vietoje esminių asmenybės sutrikimo požymių svarbesniais ima atrodyti antraeiliai, neesminiai. Tose smulkmenose Theodore Millon pameta esminius kiekvieno asmenybės sutrikimo bruožus, giluminius mechanizmus. Todėl prarandamas ir diagnozavimo efektyvumas, ir struktūruotumas. Galų gale, ima darytis netgi neaišku, kur, pvz., sutrikimas A su sutrikimo B požymiais, o kur sutrikimas B su sutrikimo A požymiais.
-Dar kita vertus, nagrinėjant detalizuotą Theodore Millon klasifikaciją ne kaip asmenybės sutrikimų klasifikaciją, o kaip būdingus [[neurozės|neurotinių]] bruožų kompleksus, kaip tik atsiranda logika: skirtingai nuo asmenybės sutrikimų, kur visada yra aiškiai juntamas disfunkcinis pažeidimo (defekto) branduolys, neurotiniais atvejais pažeidimai būna ir gana negiliai paviršiuje. Taip nagrinėjant, Theodore Millon klasifikacija yra naudinga. Tačiau tai jau būtų ne asmenybės sutrikimų, o neurotinių sutrikimų klasifikacija.
-Turime pastebėti, kad panašumai tarp asmenybės sutrikimų ir neurozių buvo pastebimi jau seniai (jie itin pabrėžiami ankstyvose DSM asmenybės sutrikimų klasifikacijose), tačiau čia Theodore Millon susipainiojo, įsivėlė į tą painiavą ir, deja, iš jos taip ir neišbrido. Būtent todėl, nepaisant Theodore Millon įdirbio, visos klinikinės klasifikacijos eina savu keliu.