Elektrinė gitara

Elektrinė gitara - tai tokia gitara, kur garsą tiesiogiai skleidžia ne stygos, o garsiakalbis per stiprintuvą ir garso nuėmėją pagaunantis stygų virpesius. Plieninių stygų virpesiai sužadina elektros sroves mažytėse ritėse, iš kurių garsas paduodamas į stiprintuvą ir visokias efektams skirtas elektronines schemas, dėl kurių gauna kitokį skambesį, o jau tada perduodamas į garsiakalbį aka kubą, kuris ir paskleidžia garsus.

Paprastai elektrinės gitaros skirstomos į tris rūšis:

Būna dar ir elektroakustinės gitaros, kurios irgi gali perduoti garsą į stiprintuvą, o taip pat gali turėti netgi ir normalų elektromagnetinį garso nuėmėją, bet jos visgi priskiriamos akustinėms gitaroms.

Praktikoje pavieniui elektrinė gitara yra beprasmis instrumentas, neskleidžiantis garsų. Tiksliau, lyg ir skleidžiantis, bet taip tyliai ir prastai, kad apie tai nėra net prasmės kalbėti. Realus elektrinės gitaros skambėjimas reiškiasi kartu su gitariniais pedalais ir gitariniais kubais. Tik kartu su tais vat papildomais įrenginiais elektrinė gitara ir duoda tą savo elektrinį garsą.


Kai kurie elektrinės gitaros mechanizmai

Elektrinė gitara smarkiai skiriasi nuo įprastos, nes daugelį garso savybių ir visokių efektų sukelia tam tikri elektroniniai mechanizmai. Jų dėka tos gitaros ir skamba taip smarkiai kitaip, negu paprastos.

Visų pirma, ko nežino netgi kai kurie gitaristai - kai grojama elektrine gitara, tai ne šiaip sau garsinis signalas iš nuėmėjo siunčiamas į stiprintuvą ir garsiakalbį. Viskas sudėtingiau, nes beveik visada naudojamas teigiamas grįžtamasis ryšys ir automatinis stiprinimo reguliavimas. Būtent tai yra du esminiai elektrinės gitaros mechanizmai.

Teigiamas grįžtamasis ryšys reiškia, kad gitariniame kube netgi labai silpnas iš gitaros gaunamas signalas yra nepaprastai sustiprinamas, nes dalis signalo iš stiprintuvo išėjimo paduodama vėl į stiprintuvo įėjimą ir taip užsisuka ciklu, vis stiprėdamas. Kartais jautrumas gali būti padarytas toks didelis, kad netgi pūstelėjimas į stygą jau sukeltų tą tipišką elektrinės gitaros garsą. Tokio stiprinimo dėka elektrinė gitara gali stygos garsą laikyti labai ilgai, bent kelis kartus ilgiau, nei įprasta akustinė.

Automatinis stiprinimo reguliavimas reiškia, kad per stiprus gitaros garsas yra stiprintuve automatiškai stiprinamas mažiau, per neigiamo grįžtamojo ryšio grandinę, esančią galutinėse stiprintuvo pakopose. Tai reiškia, kad galima gauti gražų garsą (be apipjaustymo tipo iškraipymų), kuris būtų visiškai stabilus, nestiprėjantis ir nesilpnėjantis.

Štai šitie du elektroniniai mechanizmai sudaro patį elektrinių gitarų pagrindą, nes jų dėka galima gauti ir galingą, ir tolygiai ilgai skambantį garsą. Visa kita - tai jau papildomi, visokiems geresniems efektams skirti priedai, kurie šiais laikais yra visiškai būtini, bet visvien jie yra antriniai.


Kas išrado elektrinę gitarą?

Elektrinės gitaros išradimas buvo gan komplikuotas procesas - prasidėjo viskas nuo to, kad anoksai amerikonų pramonininkas Adolph Rickenbacker norėjo gaminti muzikos instrumentus, o konkrečiau gitaras. Gi jo vienas draugas buvo toksai George Beauchamp, gitaristas, kuris iki tol dirbo su Dobro kompanija ir visokiomis rezonatorinėmis gitaromis. Tai tasai bandė išrasti kažkokį tai būdą, kaip be mikrofono nuimti garsą tiesiai nuo gitaros stygos, kad jį būtų galima paduoti į radijo imtuvą, o jau šis garsą skleistų per garsiakalbį - taip galima būtų gauti dešimtis ar šimtus kartų didesnį garsumą. Tas ir išrado elektromagnetinį nuėmėją - tik tasai buvo labai prastas ir realiai netinkamas.

Gi tada jau tas Adolph Rickenbacker surado kitą inžinierių, tokį Harry Watson, kuris išsprendė esmines problemas su garso nuėmėju. Na, o jau tada Adolph Rickenbacker davedė instrumentą iki gamybos ir 1931 metais paleido į apyvartą, pavadintą kaip "Rikenbakerio keptuvė" ("Rickenbacker's frying pan"). Tokį pavadinimą gitara gavo dėl to, kad buvo apvali, keptuvės formos.

Kiek vėliau daugelis gamintojų bandė tą Rickenbacker gitarą patobulinti - taip atsirado žymiai geresni stiprintuvai, gitarų pedalai, o ir pačios gitaros patobulėjo. Galų gale, jau 1954 metais Fender firma išleido pirmą tokią elektrinę gitarą, kuri jau buvo visiškai kaip dabartinės - Fender Stratocaster.