Dvylikastygė gitara - tai tiesiog tokia, kur vietoje 6 stygų yra 12, tiesiog sustatytos poromis. Praktiškai būna šešios stygos, kaip ir įprastoje gitaroje, o šalimais, per kelis milimetrus nuo jų - dar po stygą. Paprastai ta
Paprastai dvylikastygės gitaros derinimas būna toksai pat, kaip ir paprastos šešiastygės, tik apatinės papildomos 4 stygos suderinamos taip, kad skambėtų oktava aukščiau, taip duodamos aukštesį ir, kaip čia išsireiškus, prabangesnį skambesį. Gi likusios 2 stygos derinamos unisonu, kad skambėtų taip pat, tačiau užtai duotų stipresnį garsą, dėl ko skambesys irgi pagerėja. Aišku, dėl to stygų pertekliaus gaunasi daug suktukų ir kaištukų stygoms, tai grifo galva pas šitas gitaras būna didelė, o tiltelis irgi su dviem kištukų eilėm.
Yra ir kitų niuansų - kadangi stygų dvigubai daugiau, tai stygų įtampa, kuri tenka gitaros dekai ir grifui - irgi dvigubai didesnė. Iš to seka, kad grifas turi būti sunkesnis, o deka - storesnio medžio ir su daugiau sutvirtinimų. O kadangi būtent deka skleidžia garsą, tai sunkesnė deka reiškia, kad akustinės tos gitaros savybės būna blogesnės. O kad įtampa būtų mažesnė, tai dar ir grifas daromas trumpesnis, kad mažiau būtų galima tas stygas įtempti. Nu ir tada gaunasi truputį mažiau galimybių groti. Žodžiu, stygų perteklius duoda ir skambesio trūkumų.
Visgi tas perteklinis stygų kiekis ir jų energija duoda daugiau skambesiui, nei tie trūkumai, tai visgi tos dvylikastygės gitaros turi savo gerumo.
Dvylikastygės gitaros būna ir paprastos akustinės gitaros, bet būna ir elektrinės gitaros. Visgi nėra jos per daug mėgstamos, nes jomis groti yra daug daugiau vargo, nei paprastomis, o efektas tik šiek tiek geresnis. Taigi, daugelis gitaristų tas dvylikastyges gitaras laiko išsidirbinėjimu.