Bronza

Bronza - vienas iš svarbiausių žmonijos istorijoje lydinių - varis su juntamomis alavo priemaišomis. Senovinėse bronzose alavo dalis gali sudaryti maždaug 4-12%, nors kai kurios modernių laikų bronzos gali turėti net ir iki 30% alavo. Klasikinės senų laikų bronzos neretai savo sudėtyje turi ir didelį kiekį cinko (nors gali ir neturėti), dėl kurio gauna ir šiokių tokių žalvariui artimesnių savybių - yra mechaniškai tvirtesnės, gali būti šiek tiek elastingos, tačiau praranda korozinį atsparumą ir todėl žaliuoja.

Pagal sudėtį tiriant didelį kiekį senovinių bronzų, aiškėja, kad tas bronzas darę meistrai, panašu kad net nežinodavo, iš kur tos bronzos gaunasi - alavo kiekis jose svyruodavo nuo praktiškai nulio iki 17 procentų, o cinko kiekis - nuo 2 iki 20%. Tipiškiausiose bronzose būdavo apie 2-7% alavo ir 5-15% cinko. Nors cinko būdavo daug, bet ne cinkas, o būtent alavas nustato esminę bronzos savybę - atsparumą rūdijimui, t.y., ilgaamžiškumą.

Bronzos lydymosi temperatūra yra maždaug tarp 830 ir 1020 laipsnių Celsijaus. Šiais laikais bronzomis vadinami beveik visi vario lydiniai, išskyrus gryną varį, žalvarį ir vieną-kitą specialios paskirties lydinį, pvz., melchiorą. Dauguma vario lydinių, kartais netgi neturinčių alavo priemaišų, būna vadinami bronzomis.

Esminiai bronzos privalumai - sąlyginai neblogas (lyginant su geležimi) atsparumas korozijai, daug galimybių per visokius burtus (naudojant papildomus rūdos akmenis) gaminti pagerintas bronzas - t.y., kitokią sudėtį turinčius vario lydinius. Tai matosi ir iš gan didelės cheminės senovinių bronzų įvairovės, kur kai kurių lydynių sudėtyje galima aptikti ir juntamus kiekius arseno, ir švino, ir geležies, ir kitų elementų. Galima spėti, kad būtent dėl tokių burtų kai kuriuose regionuose gamintos bronzos buvo vertinamos daug labiau, nei kitos.

Kai kurios bronzos yra ganėtinai kietos, savo kietumu gali lygintis su stiklu, todėl tinka gan kietų medžiagų (pvz., marmuro, kalkakmenio ar kitų minkštų uolienų) apdirbimui. Dauguma įvairių bronzų labai neblogai galandamos - t.y., galima nesunkiai padaryti labai aštrius ginklus ar įrankius.

Brozos garbei yra vadinamas bronzos amžius - tas periodas, kuriuo buvo itin paplitę įvairūs bronziniai įrankiai ir ginklai.