Tranzicija

Tranzicija - tokia šizofrenijos stadija, kuri neegzistuoja ir jos negali būti, nes ją nuneigė patsai didysis akademikas Andrejus Snežnevskis.

Tranzicijos esmė - kad pacientas, persirgęs šizofrenija, pereina į remisiją, tačiau kurį laiką jį dar gali kamuoti rezidualiniai kliedesiai ir panašūs rezidualo reiškiniai, kurie būna vadinami kaip rezidualinė šizofrenija.

Jei pacientui pritrūksta pagalbos, ypač psichoterapijos ir reintegracijos galimybių, jo rezidualiniai kliedesiai gali ir toliau vystytis, net nepaisant to, kad pati pirminė susirgimo priežastis (pvz., autoimuninis ar bakterinis lėtinis smegenų uždegimas) jau seniai pagydyta ir pasibaigė.

Tam, kad pacientas galėtų reintegruotis, reikia įvairių priemonių:

• Užtikrinti, kad jis gaus daug bendravimo su sveikais aplinkiniais žmonėmis, kad galėtų savo mąstymą grąžinti į tikrovę
• Užtikrinti, kad jis turės kur gyventi ir nepradės valkatauti
• Užtikrinti, kad jis toliau gaus ir vartos vaistus, kurie jam padeda nuo susirgimo

Būtent visos šios priemonės ir yra reikalingos tranzicijos stadijoje, iki pilno pasveikimo.

Priklausomai nuo iki tol buvusio ligos sunkumo ir trukmės, tranzicija gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų ar netgi dar ilgiau. Itin sunkiai ir ilgai tranzicija trunka, jei pacientui buvo taikoma šoko terapija ir smarkiai padidintos neuroleptikų dozės, nes susiduriama su mąstymo, o tuo pačiu ir adaptyvumo pažeidimais, pacientas negali prisitaikyti prie sveikos aplinkos.

Šitą straipsnį akivaizdžiai rašė nieko psichiatrijoje nesuprantantys antipsichiatrinio judėjimo apologetai.