Svetimgėda

Svetimgėda - tai tokia gėdos rūšis, kai yra gėda, bet ne dė to, kad kažką pats padarei, o dėl to, kad kažkas kitas ką tai padarė. Pvz., svetimgėda apima, kai pamatai žmogų, kuris kaip nors nepadoriai, blogai, smerktinai elgiasi.

Būdinga, kad svetimgėdos jausmo nesugeba suprasti sociopatai ir autistai, tai čia vienas iš būdų juos atpažinti, kad jų netrikdo tokios situacijos, kurios svetimgėdą sukelia kitiems.

Svetimgėdos patyrimas vyksta per natūralų empatijos potyrį - žmonės neretai linkę įsijausti į kitų žmonių situacijas, ypač jei tos situacijos yra neįprastos. Toksai įsijautimas leidžia pajusti, ką kitas žmogus jaučia ir galvoja. Visgi kai kurios situacijos būna tokios, kur nei už ką nenorėtum pakliūti - t.y., gėdingos. Būtent tada žmonės ir pajunta svetimgėdą.

Kitomis pasaulio kalbomis svetimgėda kartais turi keistokų pavadinimų - pvz., empatinis pasibjaurėjimas, o dar kartais sakoma, kad ispaniška gėda. Kodėl ispaniška - taigi dėl to, kad Ispanijos psichologai pirmieji šitą reiškinį atskirai aprašė ir ištyrinėjo, pavadindami "vergüenza ajena" ("gėda už kažką kitą").

Dar kažkurie iš vokiškai kalbančių psichologų ir psichoterapeutų kadaise pastebėjo, kad svetimgėda (Fremdscham) yra visiškai priešinga piktdžiugai (Schadenfreude), kur žmonės kaip tik džiaugiasi, kad kažkam yra labai blogai, gėda ir panašiai. Pagal tokį reakcijų išsiskyrimą irgi galima daug ką pasakyti apie tam tikrus žmones.