Priežasčių-pasekmių ryšys

Priežasčių-pasekmių ryšys arba jei sutrumpintai, tai priežastingumas - toksai ryšys, kuriame susisieja, susiriša ir apsijungia į vieną bendrą visumą priežastis ir pasekmė. Per šitą ryšį priežastis kaip tai suveikia taip, kad sukelia pasekmę.

Priežasčių-pasekmių ryšys visada yra racionalus, paaiškinamas, dažnai tiesiog fizikinis ar mechaninis, bet visada vienareikšmis. Jei priežasčių-pasekmių ryšys negali būti išaiškintas - tai tada jau kyla klausimas, kad gal to ryšio išties ir nėra. Tai tada kaip kurie sako, kad ryšys gali būti maginis, paremtas panašumų dėsniais ir nieko bendro neturintis su racionaliu mąstymu.

Tikri priežasčių-pasekmių ryšiai, pavyzdžiais:

• Jei kaitinate vandenį (priežastis) - tai vanduo užverda (pasekmė)
• Jei dirbate darbą (priežastis) - tai uždirbate pinigų (pasekmė)
• Jei išmokstate įvairių dalykų (priežastis) - tai galite susirasti geresnį darbą (pasekmė)
• Jei ryte išgeriate kavos (priežastis) - tai paskui būnate žvalesnis (pasekmė)
• Jei nedarote nusikaltimų (priežastis) - tai išvengiate kalėjimo (pasekmė)

Priežasčių-pasekmių logikai artima yra sąlygų-galimybių logika, bet joje iš visų sąveikų pašalinama veikimo sudedamoji. Pvz.: jei galite kaitinti vandenį (sąlyga), tai galite jį užvirti (galimybė), bet tai nereiškia, kad vanduo užvirs, nes neįskaičiuojamas veiksmo buvimas. Taigi, priežasčių-pasekmių logika yra aktyvi (su veikimo sudedamąja), o sąlygų-galimybių logika yra pasyvi (be veikimo sudedamosios). Priklausomai nuo to, kas ir kaip analizuojama, galima imti ir vieną, ir kitą sąveikų logikos variantą.