Šiknių šniūras

Piktas vairuotojas ruošiasi naudotis virve, kad atrinktų neklaužadą.

Šiais laikais, kai ekologiški produktai yra ypač vertinami, reikia prisiminti senas geras technologijas, kurios atlikdavo kokį nors specifinį darbą, kurį jau niekas nebedaro, arba jam yra sukurtas naujas išmanus pakaitalas. Taip susiformuoja nostalgija senovės irba senobės įrankiams ar aparatūrai, kaipo taksofonams ar tarybinėms vaflių keptuvėms. Vienas iš šitos kategorijos daikčiukų tai būtų visiems žinomas, ir netgi kai kuriems per daug gerai pažįstamas, objektas, kurį buvo galima aptikti kiekvienam viešojo miesto transporto ar tarpmiestinio autobuse, o tai yra virvė, kuri atrenka bezdalius: šiknių šniūras.

Iki šių dienų niekas nelabai supranta kaip šitas marazmas sugeba atlikti savąjį darbą taip paprastai, bet šiuo atvėju galbūt pasireiškia ir kažkoksai tai psichologinis žaidimas, šiokia tokia apgavystė iš prieš tai manyto bendruomenės draugo, autobuso vairuotojo, kuris pasirodo gali būt ir šiek tiek griežtas.

Istorija

Gyvenimas be šiknių šniūrų

Nors šiknių šniūras yra senas daiktas, visgi, jo egzistavimas nebuvo tolygus viešojo transporto buvimo laikotarpiui, tad reiškiasi, jog buvo irgi tokie laikai, kai nebuvo įmanoma atrinkti autobuso šikniaus. Tai reiškia, kad per dalį, o gal ir net viso maršruto metu, kažkoksai laktozės netoleruojantis asmuo gali imt ir bezdėt bei bezdėt tose senoviniuose autobusose, pabrežiant, jog tik vienetiniai turėjo oro kondicionerius. Smarvės gali susirgdint žmones, tad dažnai po tokių kelionių kiti keleiviai ir pats autobuso vairuotojas ima ir pradeda niūchint laisvąjį orą. Pasitaikydavo, jog po tokių apsirgimų žmonės net ir mirdavo, ar tai nuo užkrėtimo, ar nuo pačio siaubingojo kvapo, tad visokiausios įstaigos pradėjo rast būdą išspręst šitą problemą.

Gyvenimėlis su šiknių šniūrais

Kažkur apie 1980-aisiais atsirado ir išplėto naujas išradimas, kuris išgelbėjo neapskaičiuojamai daug nosių ir gyvybių: kiekvienoj viešojo transporto priemonėj buvo galima aptikti bent vieną, gerą, ilgą virvę, katra atrenka bezdalius. Paprastai šitos virvės buvo gaminamos iš kažkokios tai kanapės, tad tai buvo ypač tvarus ir "ecofriendly" dalykas. Statistika teigė, jog mirties atvėjai nuo smarvių autobusose nukrito per 78 procentus, tad šitos virvės buvo naudojamos gan ilgai, iki pat oro kondicionerių išpletimo transporto priemonėse.

Oro gadinimo objektų atrinkimo virvės naudojimas

Kuomet autobuse matomai yra kažkokasai priskretęs šiknius, vairuotojas sustabdo ir liepia visiems lipt laukan, kad būtų atliekama patikra. Nelaimingas autobusininkas tada duoda visiems šitą virvę, ir sako, griežtai, kad visi laikytų ją dešine ranka. Porą kartų paklausia ir patikrina, ar visi laikosi, kol galu gale įvyksta toks genialus momentas: jis užklausia, ar „bezdalius tikrai laiko“, kuomet subinės teroristas net nesuvokdamas atsako į klausimą, taip save inkriminuodamas savo nusikaltimais. Tad taip ir gaunasi, jog pats šniūrelis neturių jokių identifikacinių įtaisų, o tai tik paprastas psichologinis triukas.