Karalius nuogas

Karalius nuogas - tai toksai šūkis iš pasakos, kurią kadaise parašė anoksai Hans Christian Andersen, rašytojas, kuris ir daug kitų visokių pasakų buvo prikūręs. Dauguma pasakų pas jį buvo kokios nors moralizuojančios, ko nors pamokančios. Tai ir šioji buvo apie tai, kad būna, kai visi mato kažkokį dalyką, bet neišdrįsta pasakyti. Pasaka vadinosi "Nauji Imperatoriaus rūbai".

Pasakos siužetas - kad buvo kažkoksai karalius, kuris vis labai puošdavosi, o visi labai jo bijojo. Tai vieną kartą atėjo kažkoks žulikas ir pardavė karaliui naujus itin brangius rūbus, kurie atseit jam pačiam nematomi, bet kiti tai mato juos kaip kuo gražiausius. Ir tada karalius su tais rūbais ėjo pasivaikščioti per miestą, o visi labai lankstėsi ir tuos rūbus jam gyrė, nors realiai tai jis buvo nuogas. Tiesiog visi bijojo pasakyti, kad karalius nuogas.

Nu ir staiga iš kažkur išlindo koksai tai benamis vaikas ir pradėjo rėkti, besityčiodamas: "Žiūrėkit, karalius nuogas, karalius nuogas!!!"

Nu ir tada visi pradėjo žvengt ir niekas jau nebegalėjo meluoti, kad karalius esą apsirengęs - staiga karalius ir patapo nuogas, kaip yra.

Tai moralas toks, kad kartais niekas nedrįsta įvardinti tiesos, pakol kas nors vienas jos neįvardina. Bet jau kai kažkas vienas įvardina, tai visi tada išdrįsta tą tiesą pakartoti.