Šašlykai

Šašlykas arba šašlas - jau seniai lietuvių nacionalinis valgis, mažai ką bendro beturintis su tuo šašlyku, kokį kepa visokios Kaukazo tautos, iš kurių esą tas mūsų šašlykas kilęs.

Lietuviškas šašlykas daromas paprastai iš kiaulienos, ją prieš tai bent pusdienį pamarinuojant rūgštiniame marinate. Paprastai naudojamas actas, kurio privalumas - kad jis lengvai ir gerai išgaruoja, todėl su juo padarytas marinatas negali pagadinti mėsos, skirtingai, pvz., nuo marinato iš citrinų. Prieskoniai paprastai naudojami elementarūs - druska ir pipirai. Kepama ant žarijų, kitaip tariant - be liepsnos. Pagal poreikį gali būti truputį palaistoma alumi ar vandeniu, kad neprisviltų, bet geriau to vengti.

Dažniausiai sakoma, kad liepsna šašlykams netinka, bet tai nėra visiškai tiesa. Jei šašlykas yra labai riebus, turi daug lašinių, liepsna jam nelabai tekenks. Jei mėsoje lašinio daugiau už pačią mėsą - tai liepsna tuos lašinius tik labiau nutirpdys ir šašlas bus skanesnis. Gi besilydantys riebalai dar ir apsaugo mėsą nuo suanglėjimo. Kad mėsa neanglėtų, naudojamas ir kitas metodas - mėsos gabalėlius verti ant iešmo pakaičiui su didelio skersmens svogūnų griežinėliais, suspaudžiant. Svogūnų griežinėliai patys apdega, apanglėja, bet tuo pačiu neblogai apsaugo mėsą nuo apdegimo, nes karštį sugeria į save. Taigi, jei turite patirties, tai šašlyką galima kepti ir su šiokia tokia liepsna, bet svarbu kad ji būtų nedidelė. Tiesa, taip gausis greičiausiai ne iš pirmo karto - reikia patirties.

Aišku, idealiausia mėsa šašlykui - tai palendrica, bet tai jau baisi prabanga. Kai kurie visą palendricą išilgai mauna ant iešmo ir kepa nepjaustytą, o paskui pjausto ir dalina jau iškeptus palendricos gabalus. Tai turi savų niuansų - palendrica yra stora, tai kepti ją reiks daug ilgiau, ir atsargiau. Kitą vertus, taip kepta palendrica gali gautis tokia sultinga ir aromatinga, kad jos paragavę, paskui paprastų šašlyku negalėsit laikyti savęs vertu maistu. Nepažadame, kad jums pavyks taip iškepti iš pirmo karto - kadangi mėsos storis kitas, tai lengva ir nedakepti, ir perkepti. Bet jei nebandysite - tai niekad ir neišmoksite.

Kitą vertus, jei gerai pamarinuojamas, tai netgi ir kietas kumpis pasidaro visai minkštas. Kumpinis šašlykas irgi būna populiarus.

Kepti šašlyką paprasčiausia ant pirktinių medžio anglių, tačiau jei anglys (žarijos) daromos iš malkų, tai šašlykas gali gautis daug aromatingesnis. Taip pat labai smarkiai aromatą pagerina, jei į kepimo pabaigą į anglis įmesit saujelę smulkių drėgnų sodo medžių (slyvų, obelų, vyšnių, aronijų ar kt.) šakelių ar drožlių, kad aprūkytų pakepusią mėsą. Kitą vertus, tokie metodai - tai jau rafinuotiems šašlykų kepėjams.

Garnyrai šašlykams

Dėmesio: tik visiški nesusipratėliai valgo šašlyką su ryžių koše. Ryžių košė nei pas armėnus, nei pas gruzinus nėra naudojama kaip garnyras šašlams. Iš to, kad žmogus šašlykus valgo su ryžiais, galima atpažinti tuos pačius dibilus, kurie picą valgo su pomidorų padažu.

Kadangi su šašlykais dažniausiai eina pomidorinio pagrindo padažas, tai pomidorų garnyre geriausiai vengti, nes sviestas sviestuotas maisto nepagerina.

Geras garnyras šašlykams:

Šviežios daržovės - agurkai, paprikos, svogūnų laiškai, petražolės
Marinuotos ar konservuotos daržvės - agurkai, svogūnai, alyvuogės
Duona - juoda ar šviesi, nuo geros duonos labai priklauso bendras viso maisto įspūdis, tad rinkitės skanią ir brangią
Keptos bulvės - gali būti ir skiltelėmis, bet geriausiai keptos folijoje, prasčiau tinka fritkės, virtos bulvės nerekomenduotinos
Padažas - geriausiai ketčupas iš džiovintų pomidorų, taip pat neblogai tinka barbecue padažas

Geriausiai, kai būna didelis garnyrų pasirinkimas, ypač tai pasakytina apie daržoves.

Tai šia proga linkime skanaus!