Latentinė schizofrenija

Latentinė schizofrenija - pradinė (slapta) schizofrenijos forma, kuriai esant, schizofrenijos simptomų dar nėra, tačiau jie gali išsivystyti vėliau.

Ligos eiga, susirgimo priežastys

Latentinės schizofrenijos terminas buvo įvestas, pastebėjus, kad absoliuti dauguma schizofrenija sergančių ligonių iki ligos nerodydavo jokių požymių, kurie leistų vienareikšmiškai įtarti ligą arba tie požymiai būdavo trumpalaikiai, su vėlesne gilia remisija. Todėl ir buvo iškelta idėja, kad schizofrenija žmogus suserga gerokai anksčiau, nei šioji gali būti diagnozuojama. Toji pradinė susirgimo stadija ir buvo pavadinta latentine (slapta) schizofrenija.

Akademiko Snežnevskio tyrimais remiantis, sovietinė psichiatrija vėliau išplėtė latentinės schizofrenijos sąvoką, įvesdama vangiosios schizofrenijos diagnozę: pastarąja vadinama nuolatinė latentinė schizofrenija.

Diagnozavimas

Kaip ir vangiosios schizofrenijos atveju, latentinės schizofrenijos diagnozavimas vykdomas, remiantis psichiatro patirtimi bei antriniais simptomais (elgesio ar mąstymo egzaltuotumu, netipiškumu ir pan.). Tiksliai diagnozei įtvirtinti taikomas neuroleptinis šokas.

Gydymas

Kaip ir kitos schizofrenijos formos, latentinė schizofrenija gydoma neuroleptikais, elektrokonvulsine terapija ir pan..