Liumpenproletariatas, liumpenai (vok. Lumpenproletariat) - Markso ir Engelso identifikuota visuomenės grupė, specifinė klasė, atitinkanti labiausiai degradavusį, marginalinį, įstatymų nesilaikantį, antisocialų sociumo sluoksnį.
Asmenys, priskiriami liumpenproletariatui
- Benamiai valkatos (bomžai)
- Vagys, kiti nusikaltėliai
- Narkomanai, alkoholikai
- Prostitutės
- Nelegaliu verslu užsiimantys asmenys (kontrabandininkai, narkotikų prekeiviai)
- Kiti asocialūs asmenys, etc.
Liumpenproletariato reikšmė revoliucijoje
Leninas savo raštuose įvardino liumpenproletariatą, kaip varančiąją revoliucijos jėgą [1]. Jo teigimu, kiti visuomenės sluoksniai yra indiferentiški revoliucijoje, pasyvūs, tuo tarpu liumpenproletarai - politiškai aktyvūs, dėl žemesnio intelekto - lengviau įtakojami, linkę maištauti. Todėl revoliucinėje kovoje stengiamasi maksimaliai įtakoti būtent liumpenus - pablogėjus padėčiai, šie pirmieji stoja į maištininkų gretas. Pagal tą patį Leniną, po revoliucijos liumpenproletariatas nenustoja maištauti ir kelia grėsmę naujai santvarkai, todėl turi būti sunaikintas[2].