Šio straipsnio neapykanta aplenkė visus limitus. Prašome žiūrėti aptarimą. DĖMESIO!!! Už šito straipsnio neutralumo didinimą smarkiai gresia BANAS!!!!! |
Šitas puslapis neskirtas mažvaikiams, tokiems, kaip JŪS. Dinkit iš čia, nes jūsų IP adresai ir visa kita informacija, kokia tik pasitaikys, bus perduota jūsų tėvams ir globėjams pagal pirmą prašymą. Pipedija negali sukontroliuoti mažvaikių, tačiau padarys viską, kad mažvaikiai būtų apsaugoti. |
Pagalvė - tai toks ir anoks šūdas, kuris nuolatos yra už tavo galvos.
Paskirtis
Mūsų mokslinčiai kalba, jog pagalvė skirta kad tu miegotum, bet jie visi dibilai, tad nepatariame jų klausyti. Iš tikrųjų pagalvė skirti pistis pydarastams ir nusikopipyzdinimo operacijoms daryti. Anksčiau, kai dar poduškomis liaudis pagalves vadino tai jos buvo dviejų rūšių: viena pisimosi procedūroms, kita gal myžti mažvaikiams į ją? Kiek žinoma, ant pagalvės kartais labai gražu būdavo šikną padėti, nors ir galvą irgi nehuj. Tačiau kurvos pyzdos pagalves perdarė kad dėti ant jų galvas, ir žmonės dabar nuolat galvoja apie pagalves. Sovietmečiu poduškos irgi jau buvo skirtos galvoms padėti. Nors kitoniškai, bliat, prisipysimosi poduškėle mažos pagalvėlės buvo vadinamos, taip vadindavo jas tik nesusiprotėję durniai. Smeigti į šikną pagalvę galima buvo, bet ji nesilaikydavo ir apsisiota krisdavo ant grindų, ir uborščikai eidavo eisena jų valyti.
Pavadinimo kilmė
Pagalvė kilo nuo žodžio "pakalvė". Anas neturi nieko bendro su žodžiu "pakalnė" ir reiškia "pasisioti (pašikti, pamyžti, papisti, pakakoti) kalviui", mat kai kalviai negaudavo savo mėnesinio atlyginimo, tai tą podušką išpusdavo, visus savo pinigus į ją ir daro sisiu. Čia panašiai, kaip Zarasai nuo žodžio "zaraza", nors ir į pagalvę irgi myždavo zarazos pydarastai.
Pagalvės mokestis
Vieną kartą vienas žmogus (tiksliau ne žmogus, o žmogėdra, vatafak) įkišo į pagalvę dolerį ir tą pagalvę metė į upę. Šitaip išėjo terminai "pistis kaip prikimštiems pagalvėj doleriams" ir "pagalvės mokestis". Dabar daugeliui verslininkų irgi ta nahuj jį vadinamą mokestį duoda pagalvėse, tik va čia problema kad dar prisideda pagalvės kaina, bliat.
Seksas pagalvėje
Paprastai ir seksualiavosi pagalvėse meilužiai, mergos nuogos, be liftikų, papai matosi, vyrai triūsikų neapsirengė, ir čia irgi šioks toks seksas buvo. Į pagalves tada meilužiai, neatsižvelgdami vienas į kitą meilindavosi ir netgi primyždavo ten. O štai nuo dabar net suaugusiems (o gal net ir pydarastams, klerikalams, bliat) bus baisu. Tada jie šoko papų šokį ir šiknos judėjo. Zarazos myžo pro balkonus, sisiodavo ant grindinio, pariedką keldavo dievišką, ir buvo balius tada. Sakoma, jog net vaiduokliai čia suskrisdavo, kurie net nenutuokdavo, kas yra papai, kas šiknos, tai žiūrėdavo seksą ir myžo kartų. Taip mirė pustuzinis tų duhų, ir seksualios poros ėmė save dusinti pagalvėse arba šiaip sau kankinimo kamerose, taip ir mirė nekaltas bernelis ir nekalta mergelė.
Dar klerikališkos tautosakos
Kai motinos visų vaikų išeidavo po rabotas (kas šūdus virtuvėje gaminti, kas į tualetą pistis, tuštinti organizmą), (jau nuo čia, pydarastas skaitytojau, baisu darosi) tėvai imdavo savo vaikus ant rankų ir šokdavo sekso šokį. O vaikai savo tėvus pamildavo ir bučiuodavosi, pamiršę, kas dedasi aplink. Tėvai taip darydavo specialiai, kad vaikai pydarastais taptu ir šūdus nevėstas ant galvų tampytų, eitų prie altoriaus prišikę į kelnes, o patys tik padurnėjo. Et, padugnės, bet čia vien kloaka tautosaka, tad ir tu į kelnes nepripisk, šitą perskaitęs. O jei čia dar mažamečiai bombos slampinėja po pipedijas, tai galas jiems, tučtuojau tėvus pasikvieskite ir perskaitykite jiems visą tai garsiai, kad sudaužytų jūsų kompą prakeiktą, vaikėzai pipedantai jaunieji!