Mėlynieji vandenys

Mėlynieji vandenys - tai atvirų vandenynų vandenys, kurie nėra šelfų zonoje ir yra toli nuo įvairių tiekimo, pagalbos ir kitų taškų. Praktiškai mėlynieji vandenys dažniausiai reiškia vandenynus ir tai netgi ne visus, o daugiau jų teritorijas, kurios yra nutolusios nuo kranto bent per kelis šimtus kilometrų.

Paprastai toksai tolimas vandenynų vanduo būna labai skaidrus ir žmonėms turi gan aiškų melsvą atspalvį, išties gaunamą nuo dangaus atspindžių. Tai dėl to atrodo, kad vanduo yra mėlynas.

Mėlynieji vandenys laikomi visai kita jūrų kategorija pagal reikalavimus laivams - čia kyla tokio stiprumo audros ir būna tokio dydžio bangos, kad daugelis mažų laivų tiesiog būtų tiesiog literaliai užpilti vandeniu ir paskandinti. Kaip pvz., porą dešimčių metrų aukščio siekiančios bangos čia neretai yra tiesiog pakankamai normalus reiškinys. Kokiam nors nelabai dideliam seklesnių jūrų laivui su tokia banga susidūrus, būtų šakės.

Tarp kitko, mėlynieji vandenys gali būti ir "Mėlynieji vandenys" pvz. Algirdo pergalė prie Mėlynūjų vandenų (na upelė tokia), kur straiškė siaurakius ir ruskius negyvai.

Dar žr.

• Rudieji vandenys
• Žalieji vandenys
• Baltieji vandenys
• Mėlynųjų vandenų mūšis - 1399 m. kunigaikščio Algirdo pergalė, o jos pavadinimas kilęs iš Mėlynųjų vandenų upelio, kur Algirdas sutraiškė siauraakius ir ruskius negyvai.