44
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Omegano istorija. Tavo agentas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
S
nėra keitimo aprašymo
S |
|||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“. | 2025-ųjų liepos 28 popietė buvo tokia lipni, kad net debesys lipo vienas per kitą, bandydami pasislėpti nuo pačių savęs. Omeganas, (toliau - O) keturiasdešimt ketverių, nusprendė išgelbėti savo sielą ir galbūt inkstus – išvažiuoti į Palangą. Jis pasirinko patikimą bendražygį – „Opel Vectra“. | ||
Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet Omeganui atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta. | Automobilis burzgė kaip senas šaldytuvas, kuriame kažkas pamiršo silkę. Važiavimas į priekį nebuvo garantuotas, bet Omeganui atrodė, kad jei jau kažkas juda, vadinasi, gyvenimas vis dar vyksta. | ||
Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti. | Netrukus pasiekęs kažkur tarp niekur ir kažkur (žemėlapyje tai būtų pažymėta kaip „čia?“, su klaustuku), jis sustojo. Ne dėl to, kad norėjo – tiesiog „Opelis“ nusprendė, kad čia yra geriausia vieta mirti. | ||
Išlipęs iš automobilio, | Išlipęs iš automobilio, O įkvėpė jūros oro kvapo – ne tą romantišką, kuris sukelia poezijos rašymo priepuolį, o tą, kuriame kvepia alumi, spirgintais čeburekais ir prarastomis viltimis. Jis žengė pirmą žingsnį link horizonto, žvelgdamas į dangų, tarsi ten būtų atsakymai, o ne tiesiog balandžių tūpimo aikštelė. | ||
„Kaip gera, kai nėra gerai,“ – murmėjo jis. Filosofija, kuri tiktų ant marškinėlių šalia devinto butelio. | „Kaip gera, kai nėra gerai,“ – murmėjo jis. Filosofija, kuri tiktų ant marškinėlių šalia devinto butelio. | ||
| 9 eilutė: | 9 eilutė: | ||
„Gal ir geriau būtų, jei žemė būtų plokščia,“ – mintijo jis. „Tada bent žinotum, kur prasideda kraštas. O dabar...“ – jis pažvelgė po kojomis, tarsi ieškotų instrukcijų lapelio. | „Gal ir geriau būtų, jei žemė būtų plokščia,“ – mintijo jis. „Tada bent žinotum, kur prasideda kraštas. O dabar...“ – jis pažvelgė po kojomis, tarsi ieškotų instrukcijų lapelio. | ||
Priėjęs prie senos bažnyčios, | Priėjęs prie senos bažnyčios, jis pastebėjo senuką. Pastarasis jį apžiūrėjo taip, tarsi tikrintų, ar jis tinkamas parduoti „į metalo laužą ar į dangų“. Omeganas sustojo. Jis jautė, kad šis žmogus – ne šiaip senukas, o kažkoks... siuntinys iš kitur. Kaip el. laiškas iš Dievo spamo dėžutės. | ||
– Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė | – Ar aš atrodau kaip beprotis? – paklausė O, labiau dėl mandagumo nei iš tikro smalsumo. | ||
– Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų. | – Taip, – pasakė senukas. Jo balsas buvo sausas kaip kompotas iš karo laikų. | ||
– Nori sekti paskui mane? – paklausė | – Nori sekti paskui mane? – paklausė O, nesuvokdamas, ar pats kviečia, ar klausia. | ||
Senukas linktelėjo. | Senukas linktelėjo. | ||
– Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos. | – Už aštuoniolikos minučių bus lietus. Susitiksim, – tarė jis ir dingo tarp turistų, prekių kioskelio bei „LIDL“ reklamos. | ||
O patraukė link jūros. Pardavėjai atrodė nykūs, tarsi juos būtų nupiešęs pavargęs Dievas. Vienas jaunuolis šoko keistą šokį, lyg bandytų iškviesti kokį dievą – bet gautų tik „alkoholizmo šmėklą“ kaip prizą. | |||
Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, | Kai staiga dangus atsidarė ir ėmė pilti lietus, pažvelgė į savo plastikinį laikrodį. 18 minučių. Senukas buvo teisus. Nuo kada keistuoliai pradėjo sakyti tiesą? | ||
Iš už nugaros kažkas išniro. | Iš už nugaros kažkas išniro. | ||
– Kas tu? – paklausė | – Kas tu, kurva, blat? – paklausė O, nesuprasdamas, ar kalba su žmogumi, ar pasąmone. | ||
– Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis. | – Tavo gyvenimo agentas, – pasakė jis, šypsodamasis taip, kaip šypsosi žmonės, kurie žino, kur slepiasi tavo sielos garantinis. | ||
– Sek paskui mane, – tarė jis ir | – Sek paskui mane, – tarė jis ir O, nes turėjo mažai ką prarasti, nusekė. | ||
Jie pasuko link kopų. Agentas – taip | Jie pasuko link kopų. Agentas – taip O jį ėmė vadinti – išskleidė palapinę. Ji buvo mėlyna, bet atrodė, tarsi būtų išskleista jau šimtą metų kiekvienoje svarbioje gyvenimo kryžkelėje. | ||
– Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas. | – Būk čia. Naktis bus šalta, – tarė Agentas. | ||
– Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti | – Bet dabar tik keturios popiet... – bandė prieštarauti O. | ||
– Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“. | – Daryk, kaip sakau, – nukirto Agentas, paduodamas 0.7 „Starkos“. | ||
Palapinė buvo mažutė, bet jautėsi tarsi laiko kapsulė. | Palapinė buvo mažutė, bet jautėsi tarsi laiko kapsulė. O įlindo vidun, o alkoholis greitai užliejo smegenis, tarsi manyje būtų buvęs užtvankos gedimas. | ||
Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai. | Atsibudo jis tamsoje. Išlipęs iš palapinės, pažvelgė į dangų. Mėnulis krauju plaukė. Jūra ūžė kažkaip nepadoriai tyliai. | ||
Jis pažvelgė į „Starką“ – pusė buvo išgerta, kita pusė stebėjo jį tarsi smerkdama. | Jis pažvelgė į „Starką“ – pusė buvo išgerta, kita pusė stebėjo jį tarsi smerkdama. | ||
– Pasitaiko, – sumurmėjo | – Pasitaiko, – sumurmėjo. | ||
Grįždamas per kopas, jis galvojo apie vienatvę. Ji jam dabar atrodė kaip pelė. Ne šiaip graužikas – o išsilavinusi, meditatyvi pelė, kuri tyliai pjausto jo kūną ir sielą nedideliu peiliuku, neskubėdama. | Grįždamas per kopas, jis galvojo apie vienatvę. Ji jam dabar atrodė kaip pelė. Ne šiaip graužikas – o išsilavinusi, meditatyvi pelė, kuri tyliai pjausto jo kūną ir sielą nedideliu peiliuku, neskubėdama. | ||
| 43 eilutė: | 43 eilutė: | ||
Jis atsisėdo už vairo. Įjungė degimą. Variklis tyliai suburzgė. Tarsi būtų sakęs: „Gerai, dar vieną kartą.“ | Jis atsisėdo už vairo. Įjungė degimą. Variklis tyliai suburzgė. Tarsi būtų sakęs: „Gerai, dar vieną kartą.“ | ||
Grįždamas į miestą, | Grįždamas į miestą, O jautėsi keistai. Ne geriau. Ne blogiau. Bet kitaip. Gal šiek tiek labiau kaip žmogus, kuris suprato, kad kai žemė neturi krašto – gali eiti bet kur. | ||
Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti. | Ir gal, jei pasiseka, sutiksi savo gyvenimo agentą, kuris tau parodys palapinę, iš kurios išlindęs naktį, pradėsi ne bijoti, o tiesiog suprasti. | ||
Nors truputį. | Nors truputį. | ||
[[Category:Istorijos]] | [[Category:Istorijos]] | ||