Rusakalbiai

Rusakalbiai - toksai į vatą vyniojamas pavadinimas, kai kalbama apie žmones, kurie nebūtinai rusai ir nebūtinai moka rišliai kalbėti rusų kalba, tačiau lietuviškai kalbėti irgi nemoka ar tai nenori, o kartais ir tyčia vengia, aiškindami, kad čia kiti su jais turi rusiškai kalbėt - "gavari paruski".

Būdingi rusakalbiškumo požymiai:

• Nenoras mokytis lietuvių kalbos, nes ji atseit esą Lietuvoje nereikalinga
• Aiškinimas, kad rusų kalba moka kalbėti visi ir dėl to jos pakanka
• Rusakalbiai niekada neklausia, ar pašnekovas išvis supranta rusų, net jeigu jis yra žaliasis jaunimėlis, kuriam iš rusų žodyno žinomi tik „blet“ ir „pizda“
• Tarp Lietuvoje stabiliai gyvenančių (pilietybę turinčių) rusakalbių - nenoras, kad jų vaikai mokytųsi lietuvių kalbos mokykloje
• Lietuviškos žiniasklaidos neskaitymas, neklausymas ir nežiūrėjimas, vietoje to žiūrint rusiškas TV
• Prie to pačio, neretos prosovietinės pažiūros, arba, kiek kitaip – „prie ruso buvo geriau!“
• Negebėjimas orientuotis vietinėje lietuviškoje situacijoje, kartais netgi iki nežinojimo, jog Lietuva yra Europos Sąjungoje ir NATO

Bendras rusakalbių požymis - kad jų gyvenimo būdas ir požiūris yra pasirenkamas ir nieko bendro neturi su jų tautybe. Tarp rusakalbių pasitaiko ir rusų, ir lenkų, ir baltarusių, ir, kaip ką nors bestebintų - netgi ir lietuvių, nes ir tarpu šiųjų būna tokių, kurie lietuviškai nebekalba ir kalbėti nesiruošia.

Labai geras būdas su rusakalbiais susišnekėti - tai jungti Plungę, kitaip tariant tiesiog atsisakyti suprasti bet ką, kas sakoma rusiškai ir kategoriškai reikalauti lietuvių kalbos - "kalbėk lietuviškai!"

Šitaip pavarius, staiga ima ir paaiškėja, kad rusakalbis lietuviškai ir supranta, ir kalba kuo puikiausiai, o tiesiog buvo pasikėlęs ir bandė kažką vaizduot.