Salomėja Nėris: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
5 eilutė: 5 eilutė:
Kaip poetė, Salomėja Nėris nepasižymėjo nei kokia nors gilesne menine išraiška, nei pajautimo gebėjimais, nei dar kuo nors aiškesniu - panašias eiles apie meilę kurdavo visokios neurotiškos gimnazistės šimtus metų iki jos, panašias eiles kuria ir dabartinės vyresniųjų klasių moksleivės. Trumpai tariant, nei ten meno, nei ten jausmo, o tik nebrendyliškos poetinės dejonės.
Kaip poetė, Salomėja Nėris nepasižymėjo nei kokia nors gilesne menine išraiška, nei pajautimo gebėjimais, nei dar kuo nors aiškesniu - panašias eiles apie meilę kurdavo visokios neurotiškos gimnazistės šimtus metų iki jos, panašias eiles kuria ir dabartinės vyresniųjų klasių moksleivės. Trumpai tariant, nei ten meno, nei ten jausmo, o tik nebrendyliškos poetinės dejonės.


Į svarbių Lietuvos poetų sąrašus Salomėja Nėris buvo įtraukta tik po to, kai Lietuvą okupavo SSRS, nes šioji ėmė analogiško lygio eilėraščius kurti ir apie komunistų partiją, Staliną bei kitas panašias šlykštynes.
Į svarbių Lietuvos poetų sąrašus Salomėja Nėris buvo įtraukta tik po to, kai Lietuvą okupavo SSRS, nes šioji ėmė analogiško lygio eilėraščius kurti ir apie [[komunistų partija|komunistų partiją]], [[Stalinas|Staliną]] bei kitas panašias šlykštynes.
 


== Salomėjos Nėries biografija ==
== Salomėjos Nėries biografija ==
[[Vaizdas:Sneris.jpg|200px|thumb|left|Visus įmanomus vadovėlius apskriejusi Salomėjos Neries nuotrauka]]
[[Vaizdas:Sneris.jpg|200px|thumb|left|Visus įmanomus vadovėlius apskriejusi Salomėjos Neries nuotrauka]]
Sako, kad Salomėja Nėris vaikystėje labai mėgo vaikščioti per lūžtančius ledus.
Sako, kad Salomėja Nėris vaikystėje labai mėgo vaikščioti per lūžtančius ledus.


Salomėja Nėris mirė sudegusi kūrybos ugnyje, t.y. ją įmetė į laužą, sukurtą iš jos pačios poezijos knygų<ref>http://www.delfi.lt/news/daily/comments/article.php?id=6321533</ref>, bet oficialesnė gi istorija sako, kad nuo [[kepenų cirozė|kepenų cirozės]], kuri politkorektiškai dar pervadinama į kokį nors kepenų vėžį, kad kas nors žinantis neįtartų, kaip ten kas buvo.
Salomėja Nėris mirė sudegusi kūrybos ugnyje, t.y. ją įmetė į laužą, sukurtą iš jos pačios poezijos knygų<ref>http://www.delfi.lt/news/daily/comments/article.php?id=6321533</ref>, bet oficialesnė gi istorija sako, kad nuo [[kepenų cirozė|kepenų cirozės]], kuri politkorektiškai dar pervadinama į kokį nors kepenų vėžį, kad kas nors žinantis neįtartų, kaip ten kas buvo. Neaišku, ar cirozės sukeltiems skausmams malšinti, ar vėžio skausmams, ar šiaip malonumui, iki pat gyvenimo galo Salomėja Nėris vartojo geras dozes [[morfijus|morfijaus]]. Vienok visokie [[gandai]] sako, kad tą morfijų pradėjusi vartoti dar [[Tarpukaris|Tarpukaryje]], taip kad čia išvadas jau patys pasidarykite.
 
Dar sako, kad savo kūdikį, Balandį, per baliukus išnešdavo į lauką, kad verkimu netrukdytų linksmintis, tai anas šaldavo per naktį. O gandai dar sklandė apie visokius keistokus pasilinksminimus.
 
Po to, kai Lietuvą okupavo [[SSRS]], o paskui atėjo [[II Pasaulinis karas]], tai Salomėja Nėris su visa sovietine nomenklatūra pabėgo į [[Rusija|Rusiją]], kur toliau dirbo propagandos sklaidai. Gyvendama Rusijos gilumoje, kažkur Baškirijoje, tiksliau, jos sostinėje Ufoje, Salomėja Nėris susituokė su kokiu tai Piotru Veržbilovskiu, kuris buvo socialinio aprūpinimo komisariato darbuotojas, turintis priėjimą prie visokių gėrybių skirstymo. Taigi, susirado antrą pusę su visokiomis galimybėmis, kurių kiti komunistinėje sistemoje neturėdavo.
 
Ištekėdama už Veržbilovskio, Salomėja pasikeitė ir savo vardą, ir pavardę, ir netgi tėvo vardą. Dokuomentuose jos tėvo vardas iš Simo buvo pakeistas į Semioną, o savo pačios vardą ji pasikeitė iš Salomėjos į Serafimą. Taip gavosi Serafima Semionovna Veržbilovskaja. Sutrumpintai ją ėmė vadinti Sima. Kaip paaiškėjo, dar ir savo sūnaus vardą ana sugalvojo pakeisti iš Balandžio į Vladimirą, o kaip išaiškėjo, dar ir laiškuose, rašytuose savo vyrui Veržbilovskiui, ji savo sūnų Balandį vadina Volodia (mažybinis vardas nuo Vladimiro).


Dar sako, kad savo kūdikį per baliukus išnešdavo į lauką, kad verkimu netrukdytų linksmintis, tai anas šaldavo per naktį. O gandai dar sklandė apie visokius keistokus pasilinksminimus.
Vienok dar paskui, kai prireikė ją grąžinti į Lietuvą ir toliau varyti propagandą, jau ne jos pačios, o stalininės valdžios nurodymu Serafima Veržbilovskaja priverstinai buvo pervadinta atgal į Salomėją Nėrį ir išsiųsta į Lietuvą. Kad nacionalistiškai nusiteikę lietuviai nepasiustų, visa informacija apie ištekėjimus ir pavardžių bei vardų keitimus buvo nuslėpta, ir tik gerokai vėliau iškapstyta archyvuose. Galim spėti, kad tą iškapsčiusi mokslininkė, Daiva Vilkelytė, buvo prakeikta visų [[sovietžmogiai]], kiek tik egzistuoja [[Lietuva|Lietuvoje]].


Seni [[kalbainiai]] jums dar pasiruošę papasakoti, kad visa ta kūryba, kur sovietinė buvo - tai esą per prievartą, nes labai jau dvasinga visa Salomėjos Nėries poezija, labai gražiai skamba eilėraščiai apie visokius ten jausmelius. Čia tik piktuoliai aiškina, kad kiekvienos [[paauglės]] dienoraštyje panašios kūrybos pilna.
O dar seni [[kalbainiai]] bei šiaip marazmatikai jums dar pasiruošę papasakoti, kad visa ta kūryba, kur sovietinė buvo - tai esą per prievartą, nes labai jau dvasinga visa Salomėjos Nėries poezija, labai gražiai skamba eilėraščiai apie visokius ten jausmelius. Čia tik piktuoliai aiškina, kad kiekvienos [[paauglės]] dienoraštyje panašios kūrybos pilna.




3 718

pakeitimų