Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Likeris: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: Tūlas vienuolis bevarydamas vienuolyne naminę degtinę, pavadino ją labai kilniai - akvavitu, t.y. gyvybės vandeniu, nes ne vienam, saikingai pavartojusiam,pridėdavo šiek-tiek...) |
|||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
Tūlas vienuolis bevarydamas vienuolyne naminę degtinę, pavadino ją labai kilniai - akvavitu, t.y. gyvybės vandeniu, nes ne vienam, saikingai pavartojusiam,pridėdavo šiek-tiek gyvumo. Tačiau jos skonis buvo labai nekilnus, galim sakyti gerklę draskė, todėl buvo pradėta eksperimentuoti su skoniu. Pirmiausiai atėjo į galvą mintis saldinti ją, pridedant kvapnių žolių, idant ir kvapas būtų kilnesnis. Žymiausias tokio veiksmo atstovas- Benediktinas. | Tūlas [[vienuolis]] bevarydamas [[Vienuolynas|vienuolyne]] [[samanė|naminę degtinę]], pavadino ją labai kilniai - [[akvavitas|akvavitu]], t.y. gyvybės vandeniu, nes ne vienam, saikingai pavartojusiam, pridėdavo šiek-tiek gyvumo. Tačiau jos skonis buvo labai nekilnus, galim sakyti gerklę draskė, todėl buvo pradėta eksperimentuoti su skoniu. Pirmiausiai atėjo į galvą mintis saldinti ją, pridedant kvapnių žolių, idant ir kvapas būtų kilnesnis. Žymiausias tokio veiksmo atstovas - [[Benediktinas]], nuo seno kilnus ir žinomas '''likeris'''. | ||
O dar senais laikais, kai nežinodavo lietuviai, kas tas yra likeris, tai sakydavo kad brangvynis, nes brangus, o skonio kaip koks vynas užsaldintas, o ne [[degtinė]] ir ne alus... | |||
Gi [[lietuviai]], nežinodami tų subtilybių iš benediktinų visokių, išrado [[krupnikas|krupniką]], kuris yra velniškai skanus, kai geriamas karštas, pašildytas iki kokių 40-50 laipsnių temperatūros, o kai šaltas - tai šiaip kažkokiom biškį medicinom atsiduoda. | |||
[[Category:Gėrimai]] | |||
02:56, 2 balandžio 2011 versija
Tūlas vienuolis bevarydamas vienuolyne naminę degtinę, pavadino ją labai kilniai - akvavitu, t.y. gyvybės vandeniu, nes ne vienam, saikingai pavartojusiam, pridėdavo šiek-tiek gyvumo. Tačiau jos skonis buvo labai nekilnus, galim sakyti gerklę draskė, todėl buvo pradėta eksperimentuoti su skoniu. Pirmiausiai atėjo į galvą mintis saldinti ją, pridedant kvapnių žolių, idant ir kvapas būtų kilnesnis. Žymiausias tokio veiksmo atstovas - Benediktinas, nuo seno kilnus ir žinomas likeris.
O dar senais laikais, kai nežinodavo lietuviai, kas tas yra likeris, tai sakydavo kad brangvynis, nes brangus, o skonio kaip koks vynas užsaldintas, o ne degtinė ir ne alus...
Gi lietuviai, nežinodami tų subtilybių iš benediktinų visokių, išrado krupniką, kuris yra velniškai skanus, kai geriamas karštas, pašildytas iki kokių 40-50 laipsnių temperatūros, o kai šaltas - tai šiaip kažkokiom biškį medicinom atsiduoda.