Šūdų pyragas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Šūdų pyragas''' - sen. Lietuvos metraščiuose minimas tradicinis [[Kūčios|Kūčių]] dienos patiekalas. Iki XVII amžiaus pabaigos buvo būtinas religinių švenčių atributas, bet [[popiežius|popiežiui]] Pijui II liepus buvo uždraustas, o jo kepėjai paskelbti [[eretikai|eretikais]] ir sudeginti ant laužų.

Klasikinės lietuvių konditerijos pavyzdys, įtrauktas į Paveldus.

# pusė kibiro lauko tualeto ("šikinykas") turinio.

# trys kvortos ruginių miltų

# gorčius cukraus

# pusantros kapos kiaušinių

# stiklinė alaus mielių

Trys dienos prieš kūčias visi ingredientai gerai išmaišomi, kartojant maldas ir užkeikimus bei supilami į kryžiaus formos [[lovys|lovį]]. Lovys pašlakstomas paaukoto juodo gaidžio krauju ir paliekamas saulėkaitoje, kad turinys subrestų. Kūčių rytą seniausioji kaimo moteris pašauna lovį gerai iškaitinton krosnin ir pati įlenda į krosnį ten susidegindama, šia savo auka atpirkdama [[Kristus|Kristaus]] nuodėmes. Kaimo gyventojai, susirinkę aplink krosnį, [[skudučiai|skudučiuoja]] ir plakasi bizūnais, atlika sodomijos ir gomorijos aktus. Pyragas laikomas iškepusiu, kai iš krosnies kamino nustoja rūkti senolės dūmai, tada jis išimamas ir padalinamas liaudžiai, kuri džiūgaudama valgo kiekvienam tekusią šūdo riekę.