Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Dvėsti: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
== Etimologija == | == Etimologija == | ||
Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Senobės lietuviai žmogaus atžvilgiu vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'': ''Manuo tievuks i motulė nudvėso, tai palikom kap | Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Senobės lietuviai žmogaus atžvilgiu vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'': ''Manuo tievuks i motulė nudvėso, tai palikom kap stovym.'' Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' čia reiškia ''išeiti'', ''pasišalinti'', o ''dvėsti'', kaip jau minėta, kilęs iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų, o vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios. | ||
18:36, 25 gruodžio 2009 versija
Dvėsti yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio mirti reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis dvėsti lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas.
Etimologija
Veiksmažodžio dvėsti šaknis yra išvesta iš daiktavardžio dvasia. Senobės lietuviai žmogaus atžvilgiu vietoj dabartinio numirti vartodavo išdvėsti arba nudvėsti: Manuo tievuks i motulė nudvėso, tai palikom kap stovym. Priešdėliai iš- ir nu- čia reiškia išeiti, pasišalinti, o dvėsti, kaip jau minėta, kilęs iš žodžio dvasia. Taigi, išdvėsti arba nudvėsti - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį dvėsti kai kalbama apie žmogų, o vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.