Griša: Skirtumas tarp puslapio versijų

Griša (žiūrėti kodą)

01:19, 13 gruodžio 2021 versija

8 006 pridėti baitai , 01:19, 13 gruodžio 2021

→‎Griša klasės laivų kūrimas

Gimnazija

1 285

pakeitimai

@@ 20 eilutė: / 20 eilutė: @@
 Netgi nepaisant itin palengvintos konstrukcijos, galutinis laivas gavosi kraštutinai perkrautas ginklais.
+=== Laivo ginkluotė ir elektroninės sistemos ===
+Lietuvoje turėti Griša III varianto laivai turėjo kiek pagerintą priešlėktuvinę gynybą, lyginant su ankstesniais modeliais, tačiau bendrai ginkluotė buvo gana tipiška. Ankstyvos laivo versijos paaiškėjo turinčios labai per silpną priešlėktuvinę ginkluotę, nepakankamą tam, kad laivas galėtų efektyviai gintis nuo puolimo iš oro. Vėlesnėse versijose būtent ši ginkluotė buvo tobulinama labiausiai, tačiau taip ir liko nepakankama efektyviai laivo gynybai.
+==== Laivo ginklai ====
+Ginkluotė, įrengta Griša tipo laivuose:
+* 1 sudvejintas 57mm universalus automatinis pabūklas AK-725 laivo gale, šaldomas užbortiniu vandeniu, greitošauda - 100 šūvių per minutę vamzdžiui, sviedinio pradinis greitis 1020 m/s, šaudymo nuotolis iki 8,5km, šaudymo aukštis iki 6,5km, valdoma pusiau automatiškai (per pultą) arba automatiškai, naudojjant [[radaras|radarą]] MR-123 Vimpel. Pabūklas skirtas jūros, kranto ir oro taikiniams naikinti.
+* 1 šešiavamzdis 30mm automatinis pabūklas AK-630 laivo gale ant paaukštinimo, turintis apie 4000-5000 šūvių per minutę greitošaudą. Šaudymo nuotolis iki 8,1km. Skirtas įvairiems taikiniams, įskaitant oro taikinius, valdomas pusiau automatiškai (per pultą) arba automatiškai, naudojant radarą MR-123 Vympel.
+* 1 zenitinis raketinis kompleksas OSA-M, esantis laivo priekyje, specialioje šachtoje, kurioje įtaisytos ir 24 valdomos raketos 9M-33. Paleidimo įrenginys ZIF-122 su dviem paleidimo kreipiančiosiomis. Raketos įrengtos būgnuose, sistema užsitaiso automatiškai iš būgnų, išlenda iš šachtos, tada paleidžia raketas. Greitošauda - iki 2 šūvių per minutę į oro taikinius arba 2,8 šūvio per minutę į antvandeninius taikinius, perorientavimas į kitą taikinį - 12 sekundžių. Užtaisymo laikas - 16-21 sekundė. Raketos valdymas pagal vizyro paduodamą radijo signalą, raketos užtaisas sprogsta, priartėjus prie taikinio apie 15m atstumu pagal signalą iš komandinio punkto. Valdymas - per radiolokacinę sistemą, turinčią atskiras antenas taikinių aptikimui, taikinių sekimui ir raketos nukreipimui. Taikinių aptikimo nuotolis - 25-30km, esant taikinio skridimo aukščiui apie 3,5-4km. Didesniame aukštyje taikiniai gali būti aptinkami iki 50km nuotoliu. Taikinių apšaudymo nuotolis - apie 15km, minimalus taikinių apšaudymo aukštis - apie 60m, vienu metu gali būti apšaudomas vienas taikinys.
+* 8 kompleksai nešiojamų "Strela-2M" raketų, nusitaikančių pagal infraraudonąjį signalą. Šios raketos buvo paleidžiamos nuo laivo denio oro taikinių kryptimi kaip įprastos nešiojamos priešlėktuvinės raketos. Raketų šaudymo nuotolis - iki 4,2km, taikinių aukštis - iki 2,3km, minimalus šaudymo aukštis - nuo 50m. Jų paskirtis buvo sustiprinti per silpną Osa-M sistemos duodamą gynybą ir padidinti vienuo metu apšaudomų taikinių skaičių.
+* 2 dvivamzdžiai pasukami 533mm torpedų paleidimo aparatai bortuose su automatiniu įrenginiu informacijos įvedimui į torpedą. Torpedų aparatas prieš šūvį pasisuka 27 laipsnių kampu į šoną nuo laivo kurso, po to gali būti paleidžiamos torpedos. Torpedos galvutė yra 92kg masės, torpedos greitis - 29 mazgai, veikimo nuotolis - iki 14km, torpedos plaukimo gylis - nuo 20m (sprogsta po antvandeniniu laivu) iki 200m (kai numušinėjami povandeniniai laivai). Torpedos turi aktyvų-pasyvų automatinio nusitaikymo mechanizmą, kuris torpedai leidžia automatiškai aptikti povandeninius laivus iki 600m nuotoliu. Tokiu režimu veikianti torpeda, aptikusi laivą, nusitaiko ir numuša taikinį automatiškai, be papildomo valdymo iš išorės.
+* 2 reaktyviniai 212mm kalibro 12 vamzdžių bombosvaidžiai RBU-6000 Smerč-2, esantys ant antstato priekinėje laivo dalyje. Šaudymas gali būti vykdomas ir vienu, ir abiem įrenginiais vienu metu, ir pavieniais šūviais, ir salvėmis. Užtaisymas automatinis, naudojant specialų keltuvą šaudmenims. Sistema valdoma, naudojant hidroakustinę stotį MG-322 Argun. Šaudymo nuotolis - nuo 300 iki 5800 metrų, apšaudomų taikinių gylis - nuo 15 iki 450 metrų Efektyvaus sprogimo poveikio povandeniniam laivui ar torpedai spindulys - apie 7 metrai.
+* 2 bortinės giluminių bombų svaidyklės ir 12 giluminių bombų BB. Vienos tokios bombos masė - 165kg, iš jų 135kg tenka trotilo užtaisui. Bomba - 71cm ilgio ir 43cm skersmens. Sprogimo efektyvaus naikinimo spindulys - apie 8-20 metrų, nustatomas sprogimo gylis - nuo 10 iki 210 metrų.
+==== Elektroninės ryšio ir valdymo sistemos ====
+Lyginant su kitais to paties periodo panašios klasės sovietiniais laivais, Griša klasė turi kraštutinai daug elektroninių sistemų, gali veikti ir tylos (nematomumo) režime, pats ieškodamas taikinių pagal jų skleidžiamą elektromagnetinį triukšmą, ir naudoti aktyvias priemones. Dėl itin smarkiai atsilikusių sovietinių technologijų laivo sistemos yra kraštutinai prastai integruotos, viena kitą keleriopai dubliuoja.
+Kaip pvz., laivas net keturis paskirus radarus, o iš jų - netgi dvi atskiras visiškai nepriklausomai veikiančias ugnies valdymo sistemas. Radarų ir valdymo sistemų skaičius toks didelis, kad joms reikia komplikuotų bokštų, ant kurių būtų išdėstyta didelis kiekis antenų. Skirtingų radarų tarpusavio sąveika, valdant ugnį, aptinkant taikinius ir juos sekant - visiškai minimali.
+Ugnies valdymo sistema, skirta 30mm ir 57mm automatinių pabūklų valdymui, susideda iš šių dalių:
+* Centrinis šaudymo automatas (kompiuteris), kuris pagal [[radaras|radaro]] duomenis, atsižvelgdamas į paties laivo judėjimo kryptį ir greitį, paduodavo valdymo komandas.
+* Radijo lokacinė stotis antena, galinti sekti taikinį atstumu iki 25km (esant trukdžiams) ar iki 35km (jei trukdžių nėra)
+* Valdymo postas su radaro ekranu, leidžiantis stebėti taikinius ir nutaikyti pabūklus
+Analogiškai iš kelių dalių susideda ir Osa-M valdymui skirta sistema 4R33.
+Ryšio ir stebėjimo priemonės:
+* Jau minėta sistema MP-123 Vympel
+* Priešlėktuvinė ugnies valdymo sistema 4R33, skirta Osa-M komplekso valdymui, susidedanti iš centimetrinio radaro taikinių aptikimui, taikinio sekimo sistemos, raketų nukreipimo (vizyro) sistemos, komandų perdavimo sistemos.
+* Bendras universalus aptikimo radaras MR-302 Rubka, galintis veikti ir aktyviu režimu (spinduliuojantis) ir pasyviu režimu (gaudantis signalus iš taikinių)
+* Navigacinis centimetrinis radaras Don-3, skirtas vandens paviršiaus, laivų, krantų stebėjimui, navigacijai, o taip pat oro taikinių aptikimui, galintis didelius laivus aptikti iki 25km nuotoliu, o lėktuvus - iki 50km nuotoliu
+* Radijo žvalgybos stotis Bizan-4B, skirta priešo radarų aptikimui, galinti aptikti kitų laivų ar lėktuvų radarų spinduliuotę maždaug iki 25km nuotoliu
+* Savas-svetimas sistema Nichrom, susidedanti iš užklausimo įrenginio "Nikel" ir automatinio atsakiklio "Hrom", naudojama ir laivų, ir lėktuvų atpažinimui.
+* Po kyliu įrengta hidroakustinė stotis MG-322
+* Buksyruojama hidroakustinė stotis MG-339 Šelon, pasinerianti į gylį iki 100m, velkama už troso. Ši sistema galėjo aptikti povandeninius laivus maždaug 2-15km nuotoliu, naudodama pelengavimą pagal povandeninio laivo sraigto triukšmą, o taip pat echolotą. Po taikinio aptikimo laivas maksimaliu greičiu plaukdavo link taikinio, kad galėtų jį aptikti su sistema MG-322 Argun ir sunaikinti giluminėmis bombomis arba torpedomis.
+* Infraraudonojo stebėjimo įrenginys Hmel-2, skirta ir aplinkos stebėjimui, ir duomenų perdavimui tarp laivų tamsiu paros metu (nematomai priešui ir be radijo bangų skleidimo). Taip pat sistema leido aptikti infraraudonojo spinduliavimo šaltinius ir stebėti iki 3,7km nuotoliu, o taip pat išmatuoti nuotolį iki infraraudonųjų šaltinių atstumu iki 750m.
+* Radijo pelengatorius ARP-50R, skirtas navigacijai pagal radijo švyturius tamsoje.
@@ 40 eilutė: / 80 eilutė: @@
 Atitinkamai, [[Tolimieji Rytai|Tolimuosiuose Rytuose]] šie laivai buvo skirti sienos apsaugos ([[KGB]]) daliniams, kurie išplaukdavo tik ramiais orais, nes užsiimdinėjo ne kova su priešais, o tik [[Japonija|Japonijos]] žvejų gaudymu [[SSRS]] ekonominės zonos vandenyse. Žvejai išplaukdavo tik ramiu oru, tad ir Griša laivams tada nebūdavo problemų.
 == Griša laivų modifikacijos ==