Sviestinė kurva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Sviestinė kurva (žiūrėti kodą)

4 pridėti baitai , 14:42, 20 gegužės 2012

S

nėra keitimo aprašymo

636

pakeitimai

14:38, 20 gegužės 2012 versija (žiūrėti šaltinį) Pimpirim (Aptarimas \| indėlis) (Naujas puslapis: '''Sviestinė kurva''' - tai tokia sovietžmogė, katra apsileidusi, aptukusi, riebaluotais plaukais. Nieko nuostabaus, sovietmečiu dauguma moterų būdavo nesusitvarkiusios, apsil...)		14:42, 20 gegužės 2012 versija (žiūrėti šaltinį) Pimpirim (Aptarimas \| indėlis) S Vėlesnis pakeitimas →
3 eilutė:		3 eilutė:
	Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu".		Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu".

	Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja Renata Šerelytė savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: ~~„Romioji~~ Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka ~~įklimptų“~~ (Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008).		Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja Renata Šerelytė savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“ (Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008).