3 718
pakeitimų
Pridėtinės vertės kūrimo procesas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Pridėtinės vertės kūrimo procesas (žiūrėti kodą)
00:48, 30 sausio 2012 versija
, 00:48, 30 sausio 2012→Pridėtinė vertė ir pinigai
(Naujas puslapis: '''Pridėtinės vertės procesas''' arba '''pridėtinės vertės ciklas''' - tai toksai ekonomistų kadaise sugalvotas dalykas, kad visas pasaulis ir išviso viskas ...) |
|||
| 16 eilutė: | 16 eilutė: | ||
== Pridėtinė vertė ir pinigai == | == Pridėtinė vertė ir pinigai == | ||
Kyla klausimas visokiems [[ekonomistai|ekonomistams]], kokia gi čia [[pinigai|pinigų]] reikšmė šitame reikale, nes jie yra ganėtinai įdomus dalykas: savaime pinigai lyg ir neverti nieko, bet viskas į juos atsiremia. Žodžiu, pinigai lyg ir nėra tikra vertė, nes išties tai jie tėra kokie nors popieriukai arba išvis skaičiukai kažkokiuose kompiuteriuose. Bet kažkodėl gaunasi taip, kad už pinigus galima nupirkti viską, o tai prieštarauja teiginiui, kad jie nieko neverti. Į šitą paradoksalų klausimą kadais atsakyti bandė toksai [[John Maynard Keynes]], kuris bandė aiškintis, ką gi išties pinigai reiškia. | |||
Kai panagrinėjame tą pridėtinės vertės ciklą, tai išties matosi, kad pinigų jam nereikia, | Kai panagrinėjame tą pridėtinės vertės ciklą, tai išties matosi, kad pinigų jam nereikia, nes jis gali ir be pinigų veikti. Bet kita vertus, puikiai žinome, kad pinigai yra labai geras ir paprastas būdas apskaitai daryti ir prekėmis keistis - tai universali prekė, kurios likvidumas visada yra pats didžiausias. Jei pinigų nebūtų, tai pridėtinės vertės ciklas labai smarkiai strigtų dėl to, kad būtų labai sunku kažką nusipirkti arba parduoti. Bet kai pinigai čia veikia, tai labai lengva kažką nusipirkti ir parduoti. | ||
Taip kad čia galim padaryti išvadą, kad pinigai čia veikia, kaip garantijos ir leidimai: jei kažkas turi pinigų, tai reiškia, kad jis turi daug tikros pridėtinės vertės. Vadinasi, kad galima jam parduoti, o | Taip kad čia galim padaryti išvadą, kad pinigai čia veikia, kaip kažkoks universalus vertės mato vienetas ir universali prekė. O jei dar labiau pasigilinsim, tai gausis, kad pinigai yra garantijos ir leidimai, kuriais remiantis verslai vieni kitiems duoda paskolas: jei kažkas turi pinigų, tai reiškia, kad jis turi daug tikros pridėtinės vertės. Vadinasi, kad galima jam parduoti ne už prekes, o skolon. O tas, kas turi pinigų, gali pirkti, nes jo pridėtinės vertės sankaupos didelės. Tai štai tokią priežiūrą, kad visi galėtų pirkti ir parduoti, o paskui kad būtų padarytos tarpusavio užskaitos, vykdo visokie [[bankai]], nes jie išdavinėja [[paskolos|paskolas]] ir vykdo pinigų leidybą. Žodžiu, buhalteriškai viskas paaiškinama labai paprastai. | ||
Tai | Tai kai Keynes labiau viską patyrinėjo, tai gavosi, kad kuo daugiau pinigų, tuo geriau, nes tada visi gali lengvai prekiauti, o tada ir pridėtinės vertės galima prigaminti daug. Bet paskui jau išaiškėjo, kad jei labai daug tų pinigų, tai jais visi nustoja pasitikėti, kitaip tariant, krenta pinigų vertė ir prasideda [[infliacija]], todėl pernelyg greitai jų dauginti negalima. | ||
O dar buvo pastebėtas ir kitas dalykas: tie, kas suka biznį labai gerai, o ypač tie, kas valdo pinigus, tobiš visokie bankai, tų pinigų prikaupia labai daug. O tai jau reiškia, kad jie prikaupę yra išties ne tikros pridėtinės vertės, o tiktai galimybių kažką leisti ar neleisti. Todėl jie ima stabdyti visą ekonomiką. Tą kadaise pastebėjo dar [[Marksas]], bet Keynes parodė, kad čia visas sprendimas yra labai paprastas: tereikia tuos pinigus perskirstyti, kad viskas gerai veiktų. Bukas Marksas aiškino, kad reikia nacionalizuoti gamyklas ir verslą, bet Keynes, kaip žinia, Marksą vadino [[dibilas|dibilu]] ir aiškino paprastai: negalima atimdinėti to, kas griauna pridėtinę vertę, bet štai pinigai nėra pridėtinė vertė, todėl ją ir galima, ir reikia atimdinėti. | O dar buvo pastebėtas ir kitas dalykas: tie, kas suka biznį labai gerai, o ypač tie, kas valdo pinigus, tobiš visokie bankai, tų pinigų prikaupia labai daug. O tai jau reiškia, kad jie prikaupę yra išties ne tikros pridėtinės vertės, o tiktai galimybių kažką leisti ar neleisti. Todėl jie ima stabdyti visą ekonomiką. Tą kadaise pastebėjo dar [[Marksas]], bet Keynes parodė, kad čia visas sprendimas yra labai paprastas: tereikia tuos pinigus perskirstyti, kad viskas gerai veiktų. Bukas Marksas aiškino, kad reikia nacionalizuoti gamyklas ir verslą, bet Keynes, kaip žinia, Marksą vadino [[dibilas|dibilu]] ir aiškino paprastai: negalima atimdinėti to, kas griauna pridėtinę vertę, bet štai pinigai nėra pridėtinė vertė, todėl ją ir galima, ir reikia atimdinėti. | ||
| 28 eilutė: | 28 eilutė: | ||
Čia kaip pasižiūrime, tai labai gerai ekonomikai netgi toksai paprastas būdas būtų, kad laiks nuo laiko paimti visus pinigus iš bankų ir juos gatvėse išmėtyt. Aišku, tie, kas Keynes idėjas supranta, tai žiūri rimčiau: reikia padaryti, kad būtų [[progresiniai mokesčiai]] ir labai didelis lėšų perskirstymas per valstybinį finansavimą, pašalpas ir taip toliau, o bankams turi būti uždėtas toksai apynasris, kad jie springti ir dusti pradėtų. Tai užtat visokie [[vertelgos]] ir [[laisva rinka|laisvos rinkos]] mylėtojai labai nuolat putojasi, kad tas Keynes esą kažkoksai [[socialistas]]. Nors jau kaip matėme, tai jis išties yra antras kapitalizmo pranašas po Adamo Smito. | Čia kaip pasižiūrime, tai labai gerai ekonomikai netgi toksai paprastas būdas būtų, kad laiks nuo laiko paimti visus pinigus iš bankų ir juos gatvėse išmėtyt. Aišku, tie, kas Keynes idėjas supranta, tai žiūri rimčiau: reikia padaryti, kad būtų [[progresiniai mokesčiai]] ir labai didelis lėšų perskirstymas per valstybinį finansavimą, pašalpas ir taip toliau, o bankams turi būti uždėtas toksai apynasris, kad jie springti ir dusti pradėtų. Tai užtat visokie [[vertelgos]] ir [[laisva rinka|laisvos rinkos]] mylėtojai labai nuolat putojasi, kad tas Keynes esą kažkoksai [[socialistas]]. Nors jau kaip matėme, tai jis išties yra antras kapitalizmo pranašas po Adamo Smito. | ||
Bet čia jau netgi [[Maldeikienė]] teisingai pastebi, kad ekonomika aktyviausiai auga tose šalyse, kur mokesčiai tikrai ne maži, o gerokai didesni už vidutinius, o visokios socialinės programos labai stiprios. O priežastis tai labai paprasta: kai tų pinigų pilna, o didelės vertės jie neturi, tai verslas gali gerai sukti savo pridėtinės vertės ciklą. | Bet čia jau netgi [[Maldeikienė]] teisingai pastebi, kad ekonomika aktyviausiai auga tose šalyse, kur mokesčiai tikrai ne maži, o gerokai didesni už vidutinius, o visokios socialinės programos labai stiprios. O priežastis tai labai paprasta: kai tų pinigų pilna, o didelės vertės jie neturi, tai verslas gali gerai sukti savo pridėtinės vertės ciklą. Aišku, čia tik viena sąlyga tam yra: tie perskirstomi pinigai neturi nueiti į [[biurslas|biurslą]], nes kitaip gausis ne perskirstymas, o vagių ir korupcionierių finansavimas. | ||
== Įvairios pridėtinės vertės proceso rūšys == | == Įvairios pridėtinės vertės proceso rūšys == | ||