Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Kanapės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
| 19 eilutė: | 19 eilutė: | ||
Kadangi kanabinoidai nesukelia tiesiogiai euforijos, neveikia kaip periferinės nervų sistemos stimuliantai ir silpnai įtakoja skausmo jutimo sistemą, priklausomybė išsivysto gana lėtai, vos kelis kartus didesniu greičiu, negu nuo [[alkoholis|alkoholio]]. Pirminiuose etapuose priklausomybė didele dalimi būna psichologinė - kanapių vartotojas jaučiasi laisviau, kai apsivartoja, tas ir skatina vartot. Vienok žmogaus organizmas prisitaiko ir nuo dažno vartojimo ima kompensuoti kanabinoidų poveikį. Rūkant žolę kelis kartus per savaitę, per vieną tūsą po 2-3 kartus, jau po mėnesio svaiginimuisi reikalinga dozė būna keletą kartų didesnė ir veikia keliasdešimt procentų trumpiau. Todėl žolės rūkytojai pradeda žolę rūkyti gerokai didesniais kiekiais, o ir pasitūsinimui jau prireikia ne 2-3, o 5-6 kasiakų. | Kadangi kanabinoidai nesukelia tiesiogiai euforijos, neveikia kaip periferinės nervų sistemos stimuliantai ir silpnai įtakoja skausmo jutimo sistemą, priklausomybė išsivysto gana lėtai, vos kelis kartus didesniu greičiu, negu nuo [[alkoholis|alkoholio]]. Pirminiuose etapuose priklausomybė didele dalimi būna psichologinė - kanapių vartotojas jaučiasi laisviau, kai apsivartoja, tas ir skatina vartot. Vienok žmogaus organizmas prisitaiko ir nuo dažno vartojimo ima kompensuoti kanabinoidų poveikį. Rūkant žolę kelis kartus per savaitę, per vieną tūsą po 2-3 kartus, jau po mėnesio svaiginimuisi reikalinga dozė būna keletą kartų didesnė ir veikia keliasdešimt procentų trumpiau. Todėl žolės rūkytojai pradeda žolę rūkyti gerokai didesniais kiekiais, o ir pasitūsinimui jau prireikia ne 2-3, o 5-6 kasiakų. | ||
Kai žole piktnaudžiaujama 3-4 kartus per savaitę, po mėnesio tūsinimosi organizmo prisitaikymas sustiprėja tiek, kad ima reikštis stiprūs neigiami postefektai: kitą dieną kamuoja silpnumas, išsiblaškymas, trumpalaikiai atminties pametimai ("kadrai prapuola", "apie ką mes kalbėjom?"), drebulys, apatija, miego sutrikimai (apsnūdimas ir kartu negalėjimas miegoti ilgesnį laiką, savaiminiai pabudimai naktimis, netikėtas snaudulys ir pan.), sutrikęs apetitas. Norėdami kompensuoti nelabai kokią savijautą, kurios patys dažnai ir neidentifikuoja, žolės vartotojai ima rūkyti dažniau. | Kai žole piktnaudžiaujama 3-4 kartus per savaitę, po mėnesio tūsinimosi organizmo prisitaikymas sustiprėja tiek, kad ima reikštis stiprūs neigiami postefektai: kitą dieną kamuoja silpnumas, [[išsiblaškymas]], trumpalaikiai atminties pametimai ("kadrai prapuola", "apie ką mes kalbėjom?"), drebulys, apatija, miego sutrikimai (apsnūdimas ir kartu negalėjimas miegoti ilgesnį laiką, savaiminiai pabudimai naktimis, netikėtas snaudulys ir pan.), sutrikęs apetitas. Norėdami kompensuoti nelabai kokią savijautą, kurios patys dažnai ir neidentifikuoja, žolės vartotojai ima rūkyti dažniau. | ||
Pirminės dažnesnio rūkymo stadijos prasideda vakarais, kaip priemonė, kuri padėtų užmigti, išvengti nemalonios nemigos. Vėliau prasideda ir "profilaktinis" apsirūkymas rytais, kad kompensuotųsi sutrikęs mieguistumas ir dėmesio nekoncentravimasis. Ilgainiui kanapių rūkytojas pradeda vartoti kanapes maždaug 10-20 kartų per dieną, kartais ir dar daugiau, tačiau dėl organizmo prisitaikymo malonumą teikiantys kanapių efektai beiveik nustoja reikštis. Esant tokiam nuolatiniam vartojimui, dingsta būdingas nesaikingo apetito sindromas: netgi apsirūkęs, narkotikų vartotojas nenoriai valgo. Būdinga, kad tokiose stadijose narkomanas ieško stipresnių pakaitalų: kadangi įprasta marichuana jau neveikia, ieškoma itin stiprių rūšių, pradedami vartoti kanapių ekstraktai, [[hašišas]], gryni kanapių eteriniai aliejai, kanapės imamos vartoti dar ir ''per ora'' (kanapių sausainiais, trauktinėmis ir pan.), nes taip jas galima suvartoti kardinaliai didesniais kiekiais, o poveikis ilgiau trunka. | Pirminės dažnesnio rūkymo stadijos prasideda vakarais, kaip priemonė, kuri padėtų užmigti, išvengti nemalonios nemigos. Vėliau prasideda ir "profilaktinis" apsirūkymas rytais, kad kompensuotųsi sutrikęs mieguistumas ir dėmesio nekoncentravimasis. Ilgainiui kanapių rūkytojas pradeda vartoti kanapes maždaug 10-20 kartų per dieną, kartais ir dar daugiau, tačiau dėl organizmo prisitaikymo malonumą teikiantys kanapių efektai beiveik nustoja reikštis. Esant tokiam nuolatiniam vartojimui, dingsta būdingas nesaikingo apetito sindromas: netgi apsirūkęs, narkotikų vartotojas nenoriai valgo. Būdinga, kad tokiose stadijose narkomanas ieško stipresnių pakaitalų: kadangi įprasta marichuana jau neveikia, ieškoma itin stiprių rūšių, pradedami vartoti kanapių ekstraktai, [[hašišas]], gryni kanapių eteriniai aliejai, kanapės imamos vartoti dar ir ''per ora'' (kanapių sausainiais, trauktinėmis ir pan.), nes taip jas galima suvartoti kardinaliai didesniais kiekiais, o poveikis ilgiau trunka. | ||