Planar

Prie tikros žvakių šviesos nufilmuota Barry Lyndon filmo scena, kas pavyko tik dėl nepaprastai gerų Carl Zeiss firmos gamintų Planar tipo objektyvų, skirtų kosminiams reikalams, o paskui perpirktų iš NASA tam, kad Stanley Kubrick galėtų kūryba užsiimti.

Planar - tai vienas iš žymiausių Carl Zeiss kompanijos kūrinių - pirmas objektyvas, dar 1896 metais padarytas pagal taip vadinamą dvigubą Gauso schemą, kurią iki tol taikydavo tiktai refrakciniuose teleskopuose. Optinė schema vadinama Carl Friedrich Gauss garbei, o tasai ją išrado dar 1810 metais.

Dvigubos Gauso schemos esmė - kad teleskopo objektyvo ir okuliaro linzių grupės yra labai panašios, simetriškos linzių grupės, kurios, veikdamos priešingai viena kitai, visiškai panaiškintų visus optinius iškraipymus, o todėl duotų idealiai tobulą vaizdą.

Kadangi visgi objektyvai daromi ne visiškai simetriškam šviesos srautui sukurti, tai praktikoje dalis linzių šiek tiek skiriasi savo forma ir medžiagomis, iš kurių pagamintos, todėl vaizdas gali būti sufokusuotas į fotografinę juostą ar fotomatricą, o tuo pačiu gali būti gautas ir tam tikras priartinimas ar atitolinimas. Faktiškai vienintele iškraipymų rūšimi čia lieka sferinės aberacijos, bet ir tos lieka nedidelės, jei linzių sferiškumas būna pakankamai mažas ar diafragma padaroma siaura.

Iš esmės, jei ir ne visi, tai absoliuti dauguma šiuolaikinių aukštos kokybės objektyvų yra dvigubos Gausso schemos objektyvai, tiesiog su įvairaus sudėtingumo patobulinimais (ypač su asferinėmis linzėmis), tuo tarpu Planar buvo pats pirmas iš šitų. Taigi, galima tarti, kad beveik visi šiuolaikiniai objektyvai yra artimesni ar tolimesni šito senovinio Planar pamėgdžiojimai.

Pirmi Planar objektyvai buvo nenormaliai brangūs, sunkūs ir sudėtingi, tad pardavinėti nedideliais kiekiais. Tik vėliau, tobulėjant fotoaparatams ir ypač plintant spalvotoms juostoms (kur kitų objektyvų spalvinės aberacijos itin ryškiai pasimatydavo), Planar populiarumas ėmė augti.

Matyt garsiausiu Planar objektyvų modeliu ever tapo Carl Zeiss Planar 50mm f/0.7, išleistas 1966 metais vos 10 vienetų. Iš šių vieną objektyvą pasiliko pati Carl Zeiss firma, kaip etaloninį, o likusius devynis pardavė NASA agentūrai, kuri šešis objektyvus panaudojo tamsiosios Mėnulio pusės fotografijoms. Vėliau NASA tris atlikusius objektyvus pardavė režisieriui Stanley Kubrick, kuris juos 1975 panaudojo filmo "Barry Lyndon" filmavimui, tokioms patamsio scenoms, kur buvo tik žvakių apšvietimas. Šių objektyvų dėka pavyko gauti tą tikrą žvakių šviesos vaizdą, nors anais laikais dar nebuvo didelio jautrumo spalvotų kino juostų. Visas filmas buvo nufilmuotas, naudojant vien tik tokį apšvietimą, koksai realiai buvo XVIIIa., o brangių objektyvų dėka gavosi matomai pirmas filmas, kuris perdavė tikrą prieblandos ir žvakių šviesos vaizdą - ir sudarė labai keistą vizualinį įspūdį, kur filmo vaizdai išties priminė Renesanso laikų pavaikslus.

Beje, net ir šiais laikais, kai yra nepaprastai jautrių fotomatricų, nufilmuoti panašų vaizdą, kaip tame Stanley Kubrick filme, būtų nelengva.

Kitu garsiu Planar tipo objektyvu tapo Carl Zeiss Jenna Biotar, kuris buvo visai kompaktiškas, labai šviesus ir kartu davė labai išskirtinį bokeh, sudarantį ne apvalius, o eliptinius burbuliukus, kurie į vaizdo pakraščius dar ir susiploja - žodžiu, sufokusuotas vaizdas atsiranda tokiame lyg ir švieselių sukūryje.

Dar paskui tą Carl Zeiss Biotar nukopipyzdino rusai ir taip atsirado rusiškas Helios, bet anas nebuvo nei kokybiškas, nei labai geras, o tiesiog masiškas - bene masiškiausias iš visų Planar tipo objektyvų