Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Kiaulė: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: 300px|thumb|right|Kiaulė - šventas lietuvio širdžiai padaras '''Kiaulė''' - tradicinis lietuvių gyvulys, tikras pasididžiavimas tautinis....) |
|||
| 8 eilutė: | 8 eilutė: | ||
== Kiaulė lietuvių mitologijoje == | == Kiaulė lietuvių mitologijoje == | ||
Nors abstrakti kiaulė mitologijoje ir nefigūruoja, ale užtat yra anoks Kuilys - vaisingumo dievaitis, tikrasis meilės dievas. Ir ne kokia nors [[Teodoras Narbutas|Teodoro Narbuto]] išsigalvota deivė [[Milda]] už meilę atsakinga lietuvių pagonių tikėjime, o Kuilys, katrasai pavasarį, pasivertęs į kuilį, laksto po laukus ir [[bybys|bybiu]] žemę aria, vis nuleisdamas, taip apvaisindamas deivę [[Žemyna|Žemyną]] irgi prikeldamas visa kas gyva, sudaigindamas. Tai pagerbdami šį dievą Kuilį, lietuviai artojai lauko pakrašty užsiversdavo [[bobos|bobą]], kad derlius geriau augtų. Štai tokie vat buvo mūsų senolių papročiai, kurių dėka kiaulės ir dabar yra ne šiaip gyviai, o mitologizuoti. | Nors abstrakti kiaulė mitologijoje ir nefigūruoja, ale užtat yra anoks [[Kuilys]] - vaisingumo dievaitis, tikrasis meilės dievas. Ir ne kokia nors [[Teodoras Narbutas|Teodoro Narbuto]] išsigalvota deivė [[Milda]] už meilę atsakinga lietuvių pagonių tikėjime, o Kuilys, katrasai pavasarį, pasivertęs į kuilį, laksto po laukus ir [[bybys|bybiu]] žemę aria, vis nuleisdamas, taip apvaisindamas deivę [[Žemyna|Žemyną]] irgi prikeldamas visa kas gyva, sudaigindamas. Tai pagerbdami šį dievą Kuilį, lietuviai artojai lauko pakrašty užsiversdavo [[bobos|bobą]], kad derlius geriau augtų. Štai tokie vat buvo mūsų senolių papročiai, kurių dėka kiaulės ir dabar yra ne šiaip gyviai, o mitologizuoti. | ||
== Kiaulės biologinės ypatybės == | == Kiaulės biologinės ypatybės == | ||
11:20, 24 rugsėjo 2009 versija
Kiaulė - tradicinis lietuvių gyvulys, tikras pasididžiavimas tautinis. Būna naminės kiaulės bei laukinės - pastarosios dar įspūdingesnės, šernais vadinamos.
Panaudojimas
Kiaulės yra maistas, toks jų ir panaudojimas. Iš jų daromi lašiniai, dešros, kumpiai, karbonadai ir kiti skanūs dalykai.
Kiaulė lietuvių mitologijoje
Nors abstrakti kiaulė mitologijoje ir nefigūruoja, ale užtat yra anoks Kuilys - vaisingumo dievaitis, tikrasis meilės dievas. Ir ne kokia nors Teodoro Narbuto išsigalvota deivė Milda už meilę atsakinga lietuvių pagonių tikėjime, o Kuilys, katrasai pavasarį, pasivertęs į kuilį, laksto po laukus ir bybiu žemę aria, vis nuleisdamas, taip apvaisindamas deivę Žemyną irgi prikeldamas visa kas gyva, sudaigindamas. Tai pagerbdami šį dievą Kuilį, lietuviai artojai lauko pakrašty užsiversdavo bobą, kad derlius geriau augtų. Štai tokie vat buvo mūsų senolių papročiai, kurių dėka kiaulės ir dabar yra ne šiaip gyviai, o mitologizuoti.
Kiaulės biologinės ypatybės
Retas težino, ale čia ir vėlgi įdomybių esama: ogi kiaulės vidaus organai žmogui artimesni, nei beždžionės, tad žmogui galima persodinti kiaulės inkstus ar kepenis - medikai tai yra darę. O vat beždžionės inkstai ar kepenys žmogui netiktų. Taip kad čia gal ir Darvinas nebuvo visiškai teisus, žmogų iš beždžionės kildindamas, nors gal tai ir šiaip tiesiog sutapimas. O dar kiaulės pasižymi tuo, kad kaip ir žmonės, patiria orgazmą. O kuilys - kiaulių patinas, pasižymi tuo, kad spermos gamina daugiausiai pagal svorį iš visų žemės gyvūnų. Didelis treniruotas kuilys sako, galįs per para prigaminti kibirą spermos. Tai gal su tuo ir susijęs senovės lietuvių tikėjimas, kad kiaulė yra šventas gyvulys.