Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Šūdų pyragas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
(Naujas puslapis: Šūdų pyragas - sen. Lietuvos metraščiuose minimas tradicinis Kūčių dienos patiekalas. Iki XVII amžiaus pabaigos buvo būtinas religinių švenčių atributas, bet popiežiu...)
 
 
1 eilutė: 1 eilutė:
Šūdų pyragas - sen. Lietuvos metraščiuose minimas tradicinis Kūčių dienos patiekalas. Iki XVII amžiaus pabaigos buvo būtinas religinių švenčių atributas, bet popiežiui Pijui II liepus buvo uždraustas, o jo kepėjai paskelbti eretikais ir sudeginti ant laužų.
'''Šūdų pyragas''' - sen. Lietuvos metraščiuose minimas tradicinis [[Kūčios|Kūčių]] dienos patiekalas. Iki XVII amžiaus pabaigos buvo būtinas religinių švenčių atributas, bet [[popiežius|popiežiui]] Pijui II liepus buvo uždraustas, o jo kepėjai paskelbti [[eretikai|eretikais]] ir sudeginti ant laužų.


Klasikinės lietuvių konditerijos pavyzdys, įtrauktas į Paveldus.  
Klasikinės lietuvių konditerijos pavyzdys, įtrauktas į Paveldus.


Receptas:
Receptas:


1. pusė kibiro lauko tualeto ("šikinykas") turinio.
# pusė kibiro lauko tualeto ("šikinykas") turinio.
2. trys kvortos ruginių miltų
# trys kvortos ruginių miltų
3. gorčius cukraus
# gorčius cukraus
4. pusantros kapos kiaušinių
# pusantros kapos kiaušinių
5. stiklinė alaus mielių
# stiklinė alaus mielių


Paruošimas:
Paruošimas:


trys dienos prieš kūčias visi ingredientai gerai išmaišomi, kartojant maldas ir užkeikimus bei supilami į kryžiaus formos lovį.
Trys dienos prieš kūčias visi ingredientai gerai išmaišomi, kartojant maldas ir užkeikimus bei supilami į kryžiaus formos [[lovys|lovį]]. Lovys pašlakstomas paaukoto juodo gaidžio krauju ir paliekamas saulėkaitoje, kad turinys subrestų. Kūčių rytą seniausioji kaimo moteris pašauna lovį gerai iškaitinton krosnin ir pati įlenda į krosnį ten susidegindama, šia savo auka atpirkdama [[Kristus|Kristaus]] nuodėmes. Kaimo gyventojai, susirinkę aplink krosnį, [[skudučiai|skudučiuoja]] ir plakasi bizūnais, atlika sodomijos ir gomorijos aktus. Pyragas laikomas iškepusiu, kai iš krosnies kamino nustoja rūkti senolės dūmai, tada jis išimamas ir padalinamas liaudžiai, kuri džiūgaudama valgo kiekvienam tekusią šūdo riekę.
lovys pašlakstomas paaukoto juodo gaidžio krauju ir paliekamas saulėkaitoje, kad turinys subrestų. kūčių rytą seniausioji kaimo moteris pašauna lovį gerai iškaitinton krosnin ir pati įlenda į krosnį ten susidegindama, šia savo auka atpirkdama Kristaus nuodėmes.
Kaimo gyventojai, susirinkę aplink krosnį, skudučiuoja ir plakasi bizūnais, atlika sodomijos ir gomorijos aktus. pyragas laikomas iškepusiu, kai iš krosnies kamino nustoja rūkti senolės dūmai, tada jis išimamas ir padalinamas liaudžiai, kuri džiūgaudama valgo kiekvienam tekusią šūdo riekę.
 
vėliau visi eina kalėdoti ir nukryžiuoja pasirinktinai kas tryliktą sutiktą prašalaitį.


Vėliau visi eina kalėdoti ir nukryžiuoja pasirinktinai kas tryliktą sutiktą prašalaitį.


Š.P. buvo ruošiamas visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje bei Mažosios Lietuvos Rytinėje dalyje, kur buvo vadinamas "Scheissetorte".  
Š.P. buvo ruošiamas visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje bei Mažosios Lietuvos Rytinėje dalyje, kur buvo vadinamas "Scheissetorte".  


Šiuo metu Š.P. yra pripažintas akcizine preke, už jo nesankcionuotą gaminimą numatytos bausmės iki klizmavimo imtinai.
Šiuo metu Š.P. yra pripažintas akcizine preke, už jo nesankcionuotą gaminimą numatytos bausmės iki klizmavimo imtinai.
== Dar žr. ==
* [[Šūdų pyragaičiai]]
[[Category:Maistas]]
[[Category:Mitologija]]
[[Category:Belenkas]]

Dabartinė 00:45, 10 balandžio 2010 versija

Šūdų pyragas - sen. Lietuvos metraščiuose minimas tradicinis Kūčių dienos patiekalas. Iki XVII amžiaus pabaigos buvo būtinas religinių švenčių atributas, bet popiežiui Pijui II liepus buvo uždraustas, o jo kepėjai paskelbti eretikais ir sudeginti ant laužų.

Klasikinės lietuvių konditerijos pavyzdys, įtrauktas į Paveldus.

Receptas:

  1. pusė kibiro lauko tualeto ("šikinykas") turinio.
  2. trys kvortos ruginių miltų
  3. gorčius cukraus
  4. pusantros kapos kiaušinių
  5. stiklinė alaus mielių

Paruošimas:

Trys dienos prieš kūčias visi ingredientai gerai išmaišomi, kartojant maldas ir užkeikimus bei supilami į kryžiaus formos lovį. Lovys pašlakstomas paaukoto juodo gaidžio krauju ir paliekamas saulėkaitoje, kad turinys subrestų. Kūčių rytą seniausioji kaimo moteris pašauna lovį gerai iškaitinton krosnin ir pati įlenda į krosnį ten susidegindama, šia savo auka atpirkdama Kristaus nuodėmes. Kaimo gyventojai, susirinkę aplink krosnį, skudučiuoja ir plakasi bizūnais, atlika sodomijos ir gomorijos aktus. Pyragas laikomas iškepusiu, kai iš krosnies kamino nustoja rūkti senolės dūmai, tada jis išimamas ir padalinamas liaudžiai, kuri džiūgaudama valgo kiekvienam tekusią šūdo riekę.

Vėliau visi eina kalėdoti ir nukryžiuoja pasirinktinai kas tryliktą sutiktą prašalaitį.

Š.P. buvo ruošiamas visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje bei Mažosios Lietuvos Rytinėje dalyje, kur buvo vadinamas "Scheissetorte".

Šiuo metu Š.P. yra pripažintas akcizine preke, už jo nesankcionuotą gaminimą numatytos bausmės iki klizmavimo imtinai.


Dar žr.