Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Dvėsti: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
3 eilutė: 3 eilutė:
== Etimologija ==
== Etimologija ==


Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Prieš maždaug 500 metų lietuviai vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti''. Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' čia reiškia ''išeiti'', ''pasišalinti'', o ''dvėsti'', kaip jau minėta, kilęs iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų, o vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.
Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Prieš maždaug 500 metų lietuviai vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' (tiek žmogui, tiek ir gyvūliams). Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' čia reiškia ''išeiti'', ''pasišalinti'', o ''dvėsti'', kaip jau minėta, kilęs iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų, o vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.

18:30, 25 gruodžio 2009 versija

Dvėsti yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio mirti reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis dvėsti lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas.

Etimologija

Veiksmažodžio dvėsti šaknis yra išvesta iš daiktavardžio dvasia. Prieš maždaug 500 metų lietuviai vietoj dabartinio numirti vartodavo išdvėsti arba nudvėsti (tiek žmogui, tiek ir gyvūliams). Priešdėliai iš- ir nu- čia reiškia išeiti, pasišalinti, o dvėsti, kaip jau minėta, kilęs iš žodžio dvasia. Taigi, išdvėsti arba nudvėsti - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį dvėsti kai kalbama apie žmogų, o vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios.