Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Kalkuliatorius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
| 4 eilutė: | 4 eilutė: | ||
Yra dar kitas panašus prietaisas - [[skaičiuotuvas]], kuris skiriasi galgi neaišku kuo, bet kažkodėl straipsniai negali apsijungti anei per niekur, nes [[paradigma]] visai kita. Taip kad čia dabar [[Pipedija]] turi du [[straipsniai|straipsnius]] apie tą patį, tai gerai dar, kad ne tris ar keturis. | Yra dar kitas panašus prietaisas - [[skaičiuotuvas]], kuris skiriasi galgi neaišku kuo, bet kažkodėl straipsniai negali apsijungti anei per niekur, nes [[paradigma]] visai kita. Taip kad čia dabar [[Pipedija]] turi du [[straipsniai|straipsnius]] apie tą patį, tai gerai dar, kad ne tris ar keturis. | ||
Praktikoje šiuolaikiniai kalkuliatoriai neretai turi pakankamai didelio galingumo [[procesorius|procesorius]] ir pakankamai daug [[operacinė atmintis|operacinės atminties]], kad išties jie gali tenkinti tuos kriterijus, jei kas nors tą leistų. Bet kadangi gamintojai įdeda mygtukus, kuriais nieko tenai neprispaudysi ir komandų neįvesi, tai visvien gaunasi, kad kalkuliatoriumi nieko ir nesuprogramuosi, tai todėl ir netenkina jie tų kriterijų. | Praktikoje šiuolaikiniai kalkuliatoriai neretai turi pakankamai didelio galingumo [[procesorius|procesorius]] ir pakankamai daug [[operacinė atmintis|operacinės atminties]], kad išties jie gali tenkinti tuos kriterijus, jei kas nors tą leistų. Bet kadangi gamintojai įdeda mygtukus, kuriais nieko tenai neprispaudysi ir komandų neįvesi, tai visvien gaunasi, kad kalkuliatoriumi nieko ir nesuprogramuosi, tai todėl ir netenkina jie tų kriterijų. Kalkuliatorių [[procesorių architektūra]] paprastai visgi gerokai skiriasi nuo įprastų procesorių - paprastai jie turi gana didelius [[registrai|registrus]] ir aparatinį perkodavimą tarp [[dešimtainė skaičiavimo sistema|dešimtainės skaičiavimo sistemos]], kurioje įvedami ar išvedami duomenys ir [[dvejetainė skaičiavimo sistema|dvejetainės skaičiavimo sistemos]], kurioje vykdo paskaičiavimus. Tuo pat metu operacinės atminties kalkuliatoriai paprastai turi visiškai nedaug, neretai tiesiog absurdiškai juokingą kiekį, paprastasni - kartais vos kelis ar kelioliką [[baitai|baitų]]. | ||
Aišku, būna ir išimčių - kai kurie labai jau pagerinti kalkuliatoriai leidžia įvedinėti proramas kokia nors [[Basic]] kalba ar netgi kokiu nors [[Python]]. Kas tokius kalkuliatorius gali naudoti - nelabai žinome, nes čia panašiau, kad fyčeris skirtas grynai mandrumui pavaizduoti. | Aišku, būna ir išimčių - kai kurie labai jau pagerinti kalkuliatoriai leidžia įvedinėti proramas kokia nors [[Basic]] kalba ar netgi kokiu nors [[Python]]. Kas tokius kalkuliatorius gali naudoti - nelabai žinome, nes čia panašiau, kad fyčeris skirtas grynai mandrumui pavaizduoti. | ||
Šiuo metu nuosavus sudėtingų, programuojamų ir grafinių kalkuliatorių procesorius su mikroprogramomis faktiškai kuria tik keturios firmos, įsitvirtinusios kaip keturi didieji kalkuliatorių gamintojai - tai yra [[Casio]], [[Hewlett-Packard]], [[Sharp]], ir [[Texas Instruments]]. Faktiškai tik šių firmų kalkuliatoriai duoda ir programavimo galimybes. Iš minėtų firmų Lietuvoje dažniau pasitaiko Casio ir Sharp skaičiuotuvai, kai kitos dvi - populiaresnės ir žinomesnės [[JAV]]. Kai kurių JAV aukštųjų mokyklų tik šios keturios firmos išvis tėra pripažįstamos, kitas laikant nepatikimomis. | |||
Tarp kitų kompanijų, kurios gamina kalkuliatorius, kurie turi mažiau galimybių (paprastai neprogramuojami ir mažiau funkcijų turintys), dažniau daro klaidas ir panašiai, yra ir daug kitų kompanijų - pvz., [[Canon]], Calculated Industries, VICTOR, [[Citizen]], Sentry, Datexx, Ativa, Monroe, [[Milan]], Seaciyan, Deli, Orpat, Vinacal, o taip pat ir išvis nežinia kokios kilmės neaiškūs Forpus, Maul, Eleven ir panašiai. Čia turim pasakyti, kad netgi jei kažkuri iš čia minimų kompanijų atrodo gera ir japoniška, tai nebūtinai reiškia, kad jos kalkuliatorius nedarys klaidų. Taip kad turėkite omeny, kad nebūtinai viskas bus gerai. Todėl geriau gal išleisti 10 eurų daugiau ir nusipirkti kažką geresnio. | |||
Praktiškai Lietuvoje renkantis, tenka rinktis vieną iš dviejų variantų - Sharp arba Casio, nes kiti - neprieinami [[irba]] per brangūs. Ką gi rinktis geriau? Savo funkcijų kiekiais, skaičiavimų greičiais ir panašiai Casio skaitosi truputį geriau. Tačiau Sharp turi gebėjimą neužmiršti tų skaičiavimų, kurie buvo daryti, pasilieka istoriją ir nepameta duomenų, išjungus. Tuo tarpu Casio, kad ir gudresni, po išjungimo lieka nusirezetinę. O kai reikia suvedinėti visokias lenteles ar šiaip kokias gudresnes formules, tai šitai smarkiai [[užpisti|užpisa]]. Taip kad jūsų pasirinkimas. | |||
Istoriškai geriausiai žinomos kai kurios klasikinės kalkuliatorių firmos: | |||
* [[Sinclair]] - sukūrė pirmus, tuomet dar beprotiškai brangius kišeninius kalkuliatorius | * [[Sinclair]] - sukūrė pirmus, tuomet dar beprotiškai brangius kišeninius kalkuliatorius | ||
* [[Texas Instruments]] - firma, kuri šiuolaikinius kalkuliatorius faktiškai ir sukūrė, nes sukūrė pirmas pigias ir geras jų [[mikroschemos|mikroschemas]] | * [[Texas Instruments]] - firma, kuri šiuolaikinius kalkuliatorius faktiškai ir sukūrė, nes sukūrė pirmas pigias ir geras jų [[mikroschemos|mikroschemas]] | ||