Gitaros stygos: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Ankstesnis keitimas

Gitaros stygos (žiūrėti kodą)

02:26, 27 spalio 2026 versija

11 670 pridėta baitų , 27 spalio

nėra keitimo aprašymo

Traukinys

433

pakeitimai

@@ 4 eilutė: / 4 eilutė: @@
 Tai va, čia šituo norėjom pasakyti, kad gitara gali būti belenkokia, bet galų gale visvien groja stygos, tad pasirinkti patariame kuo geriausias.
+Na, gerai, dar tenka pripažinti, kad skambesys dar smarkiai priklauso ir nuo to, ar grojate pirštais, ar [[gitaros brauktukai|gitaros brauktukais]] ir kokius brauktukus naudojate, bet čia jau atskira didelė tema.
@@ 14 eilutė: / 16 eilutė: @@
 Tai reiškia, kad tą patį toną galima išgauti su sunkesne styga, tiesiog ją labiau įtempiant. Arba aukštesnį toną galima gauti su ta pat styga, ją labiau įtempiant. Ir atvirkščiai - galima įtempimą palikti tą patį, bet uždėti storesnę stygą ir ji skambės storiau. Taigi, ant gitaros galima tas pačias natas gauti su labai skirtingomis stygomis, tačiau jų įtempimas irgi gali skirtis labai smarkiai. Prastu atveju storas stygas gali tekti taip smarkiai įtempti, kad gitara gali ir sulūžti, taip kad eksperimentuodami, nepersistenkit.
+Gal kažkada pravers žinoti, kad gitaros stygų balsas yra derinamas pagal natą La, kuri yra A raidė, o tiksliau pagal natą A4, o jos dažnis yra [[440]] Hz.
 == Gitaros stygų rūšys ==
-Pagrindinės stygų rūšys yra skiriamos pagal įtempimą:
+Pagrindinės stygų rūšys yra skiriamos pirmiausiai pagal paskirtį - klasikinei gitarai ar akustinei arba elektrinei skirtos.
+=== Stygų rūšys pagal gitaros tipą ===
+Iš esmės, klasikinei gitarai būna daugiausiai stygos iš plastmasės, tipišku atveju - iš kokio nors [[nailonas|nailono]], kitais atvejais - iš kokios kitos plastmasės. Bendras dalykas - kad tokios stygos pasižymi gan mažu įtempimu ir paprastai nulinėmis magnetinėmis savybėmis, todėl ant elektrinių gitarų uždėjus, jos tiesiog negroja ir viskas.
+Akustinių gitarų stygos paprastai daromos iš plieno, nors gali būti ir iš kitų medžiagų. Apvijos toms stygoms gali būti iš bronzos, plieno, nikelio ar dar ko nors. Įtempimas pas tokias stygas būna aukštas ir paprastą klasikinę gitarą jos gali ir sulaužyti, todėl netinka. Užtat didesne dalimi atvejų akustinių gitarų stygos tinka elektrinėms gitaroms.
+Elektrinėms gitaroms skirtos stygos turi turėti magnetines savybes, nes kitaip jų negirdės garso nuėmėjai, nes tie veikia, reaguodami į magnetinio lauko virpesius. Tai todėl elektrinėms gitaroms netinka jokios plastmasinės stygos. Bet jei stygos plieninės - tai tinka. Pačių elektrinių gitarų stygos visada gerai tinka akustinėms gitaroms. Ant klasikinių gitarų tokių stygų geriau nedėti, nes galima gitarą sulaužyt.
+=== Gitarų stygos pagal įtempimą ===
+Gi paskui jau stygos skirstomos pagal įtempimą:
 * Aukšto įtempimo (High tension) - sunkios stygos, turinčios labai garsų ir paprastai aštresnį, skardesnį balsą. Paprastai būna daromos iš plieno su plieninėmis ar bronzinėmis apvijomis. Tokios stygos daug labiau pjauna pirštus, o grojant reikalauja gan daug fizinės pirštų jėgos. Netinka senesniems instrumentams, gamintiems anksčiau, nei 198x, nes ilgainiui juos sulaužo.
+** Esminis pliusas - tokios stygos garsiai ir ilgai skamba
 * Vidutinio įtempimo (Medium tension) - tarpinis variantas, kur ir pirštus pjauna, ir balsas tylus, žodžiu, nei šis nei tas. Pasižymi gana nemažu įtempimu ir tipo atseit viskam tinka, bet realiai tai [[kompromisas]].
-* Žemo įtempimo (Low tension) - lengvos stygos, turinčios silpną, tačiau paprastai gerokai švelnesnį balsą. Jei plieninės, tai būna ypatingai plonos, tačiau dažniausiai tokios stygos daromos iš nailono ar kitų plastmasių.
+** Esminis pliusas - skamba visgi geriau nei žemo įtempimo stygos, o pirštus pjauna visgi mažiau, nei aukšto įtempimo stygos
+* Žemo įtempimo (Low tension) - lengvos stygos, turinčios silpną, tačiau paprastai gerokai švelnesnį balsą. Jei plieninės, tai būna ypatingai plonos, tačiau dažniausiai tokios stygos daromos iš nailono ar kitų plastmasių. Tokios stygos tinka net visiškai senoviniams instrumentams, o jei instrumentas labai senas, iš [[XIXa.]] ar dar senesnis - dažniausiai tik tokias stygas ir tegalima bus naudoti.
+** Esminis pliusas - daug mažiau pjauna pirštus
+Daugelis nesusieja, kad žemo įtempimo stygos yra tos, kur žemo tankio, t.y., lengvos stygos, tuo tarpu aukšto įtempimo - tai tos, kur didelio tankio, sunkios stygos. Tačiau sąsaja čia vienareikšmė, kylanti būtent iš tos stygų fizikos. Kuo sunkesnė styga, tuo ją reikia labiau įtempti, o kuo lengvesnė - tuo įtempimas gali būti mažesnis.
+Pagal stygas ir instrumentai gali būti skirstomi į stiprius ir silpnus. Stiprūs - tai tie, kurie gali atlaikyti aukšto įtempimo stygas, t.y., [[akustinės gitaros]] ir [[elektrinės gitaros]]. Silpni instrumentai - tai tie, kurie nuo stipraus įtempimo stygų ilgainiui gali sulūžti - pvz., [[klasikinės gitaros]] ar [[ukulėlės]].
+== Gitarų stygų konstrukcija ==
+Pradžioje čia turim pasakyti, kad tik kai kurios stygos yra paprastas valas ar viela, pagaminta iš vienos medžiagos. Daugelis stygų būna suarytos iš šerdies dalies ir visokių dengiančių medžiagų, pradedant plonais antikoroziniais dengimo sluoksniais ir baigiant visokiais apvijų sluoksniais, kurie stori ir jau rimčiau keičiantys stygos savybes.
+Stygos šerdis būna visada - styga gali būti be apvalkalo, bet šerdis visvien lieka. Šerdis gali būti apvali ar šešiakampė. Šešiakampė skamba geriau, bet turi aštrius kraštus, kurie neblogai pjausto nepripratusius pirštus. Apvali šerdis skamba kiek prasčiau, bet užtat pirštus mažiau pjausto. Jei pjaustančios stygos dar nepasitaikė, užeikit į kokią gitarų parduotuvę ir ten pačiupinėkit elektrinių gitarų plonąsias stygas. Grubiai kas antra ar kas trečia brangesnės klasės gitara turi tas plonas šešiakampes stygas, kurių kraštai pakankamai aštrūs, kad didesne jėga išilgai prabraukus, galima gaut negilių įsipjovimų.
+Stygos šerdis gali būti padengta kita medžiaga - pvz., plieninė styga gali būti nikeliuota, tada ji ir atsparesnė rūdijimui, ir skamba kiek švelniau. Arba, pvz., styga gali būti padengta plastmasės sluoksniu, dėl ko jos masė padidėja labai nežymiai, bet storis gerokai pasikeičia ir tada styga, nors ir skamba beveik taip pat, daug mažiau pjauna pirštus.
+Daugelis stygų turi apvijas - beveik visada jas turi storesnės stygos, bet neretai turi ir plonosios. Apvijos gali būti sudarytos iš įvairių medžiagų. Apvijų paskirtys būna dvi, mažai tarpusavy susiję - vienais atvejais (pvz., bronzos stygų) apvijos skirtos tam, kad styga pasunkėtų ir duotų žemesnį garsą. Kitais atvejais apvijos gali būti iš nailono gijų ir skirtos tiesiog tam, kad truputį sustorintų stygą ir tada šioji mažiau pjautų pirštus.
+Bendrai tai ir dangų, ir apvijų būna įvairiausių, bet neretu atveju įvairūs gamintojai tiesiog [[pisti protą|pisa protą]], pasakodami visokius vėjus apie stebuklingas naujų medžiagų savybes, nors tik retais atvejais tos naujos medžiagos ką nors prasmingo duoda.
+Žodžiu, gitaros stygos yra gana nesudėtingas daiktas ir didelės mistikos tenai nelabai verta tikėtis, bet pačią stygų sandarą žinoti apsimoka, bent jau kad suprastum, ar stygos apvijos yra skirtos svorio padidinimui ir tono pažeminimui, ar tik pirštų pjaustymui sumažint.
+== Gitarų stygų medžiagos ==
+Iš esmės, visos gitarų stygos skirstomos į tris esmines rūšis:
+* Natūralios, tradicinės medžiagos - klasikiniu atveju - šilkas ir susuktos avių žarnos, nors gali būti ir kitų, pvz., gyvūnų gyslų, itin gerai iššukuotų ilgų lino plaušų ir pan.
+* Metalai, pagrindinai plienas, kaip šerdies medžiaga, o taip pat įvairūs metalai, dažniausiai visokia bronza apvijoms
+* Sintetika, pagrindinai nailonas, nors naujesnių stygų atveju pasitaiko ir [[kevlaras]], [[anglies pluoštas]] ir kitos retesnės, bet geros medžiagos
+Šiais laikais natūralios medžiagos naudojamos nebent istorinių rekonstruktorių, nes gauti stabilią stygą iš tų medžiagų tiesiog neįmanoma. Net geriausios stygos iš natūralių medžiagų labai jautriai reaguoja į atsmosferos drėgnumą, linkusios perdžiūti ir trūkinėti, duoda nestabilias dažnines charakteristikas, yra trumpaamžės. Kai [[1948]] buvo sukurtos nailoninės stygos, jos buvo tiek smarkiai geresnės už natūralias, kad faktiškai per metus tų natūralių stygų niekur nebeliko.
+Metalų stygos pasižymi gan aukštu įtempimu, nes yra sąlyginai sunkios. Kaip apvalkalai metalinėms stygoms dažniausiai naudojama bronza.
+Sitntetinės stygos - dažniausiai būna iš nailono, katras primena žvejybinį valą, tik paprastai yra aukštesnio polimerizacijos lygio ir papilomai perkalibruotos, darant antrą stygos pratempimą per kalibracinę skylę, o paskui styga dažniausiai dar padengiama kokiomis nors medžiagomis, kurios kažkiek sumažina nailono gebėjimą sutraukti drėgmę. Tas nailono neatsparumas drėgmei yra esminė nailoninių stygų problema, kuri visus užknisa, nes dėl to vis reikia [[gitaros derinimas|perderinti gitarą]].
+Šiais laikais atsiranda ir modernesnės, [[kevlaras|kevlarinės]] stygos, kurios dar lengvesnės už nailonines. Tiesa, pakankamai brangios, tai daugelio laikomos išsidirbinėjimu.
-Daugelis nesusieja, kad žemo įtempimo stygos yra tos, kur žemo tankio, t.y., lengvos stygos, tuo tarpu aukšto įtempimo - tai tos, kur didelio tankio, sunkios stygos. Tačiau sąsaja čia vienareikšmė, kylanti būtent iš tos stygų fizikos. Kuo sunkesnė styga, tuo ją reikia labiau įtempti, o kuo lengvesnė - tuo įtempimas gali būti mažesnis. Tinka net visiškai senoviniams instrumentams.
+=== Specifinės stygų medžiagos ===
+Šiais laikais natūralių stygų iš žarnų ir šilko niekur nerasit, netgi tikslingai ieškodami, tai čia štai vat realių stygų medžiagų sąrašas:
+* Metalinės stygos - paprastai sunkios, aukštos įtampos, todėl skirtos stipriems instrumentams, t.y., [[akustinės gitaros|akustinėms gitaroms]] ir [[elektrinės gitaros|elektrinėms gitaroms]]:
+** Plienas - dažniausiai iš gryno plieno būna tik plonosios stygos (be apvijų), kitu atveju būna tik plieninė šerdis. Plieno tankis yra 7,85g/cm3, tad šios stygos yra sunkios. Dėl savo didelio tankio jos turi daug energijos, ilgai skamba, tačiau mechaninę įtampą duoda labai didelę, todėl tinka tik stipriems instrumentams. Problema - plienas rūdija, ir rūdija netgi nerūdijantis plienas, tad stygos ilgainiui paruduoja.
+** Bronzinės arba varinės stygos - išties turi tą pat plieninę šerdį, tačiau apvijas iš bronzos. Kadangi bronzos tankis yra apie 9g/cm3, tai styga gaunasi ypatingai sunki, daug energijos turinti, gražų balsą gitarai duodanti, tačiau turinti ir itin didelį įtempimą, todėl tinkama tik stipriems instrumentams.
+*** 80/20 bronza - vienas iš populiarių bronzos variantų, nepaisant visokių marketinginių aiškinimų, realiai tai bronza kaip bronza
+*** Fosforinė bronza (phosphor bronze) - kitas iš populiarių bronzos variantų, irgi nepaisant marketingų, irgi bronza kaip bronza
+** Nikelis - stygos iš jo nėra labai dažnos, bet pasitaiko kartais. Nikelio tankis yra apie 8,9g/cm3, taigi, savo savybėmis jos labai panašios į plienines ir bronzines. Čia esminis išskirtinumas matyt yra tame, kad jos, pakolei naujos, tai labai skaisčiai blizga (jei apvijos irgi iš nikelio) ir yra atsparios korozijai, nerūdija. Naudojamos beveik vien tik elektrinėse gitarose.
+** Titanas - stygas, kurių šerdys yra realiai iš titano, gamina išimtinai tik [[Martin]] kompanija. Kadangi titano tankis yra 4,5g/cm3, tai stygos turėtų būti geras kompromisas tarp plieninių ir nailoninių, bent teoriškai. Gi praktiškai tai net ir Martin jas apvynioja nikelio apvijomis ir todėl didesnis skirtumas gaunasi tik plonosioms stygoms, o realiai titaninės veikia kaip sunkios, didelės įtampos stygos. Užtat kainuoja tris-keturis kartus brangiau už įprastas stygas.
+*** Visos kitos firmos jokių stygų iš titano negamina ir visi užrašai apie titanus reiškia tik visokias nailonui ar fluorokarbonui dažyti skirtas priemaišas, neturinčias jokios realios reikšmės, tad neapsigaukit.
+* Sintetinės stygos - paprastai turi mažą tankį ir dėl to mažą įtempimą, tad tinka silpniems instrumentams, kaip kad [[klasikinės gitaros]] ar [[ukulėlės]]:
+** Nailonas - naudojamas ir stygų šerdims, ir stygų apvijoms gaminti, jo tankis yra 1,15g/cm3. Dėl to, kad stygos labai lengvos, jos tinka naudojimui su bet kokiais silpnais instrumentais, įskaitant ir senovinius. Esminė nailoninių stygų problema - jos labai jautrios drėgmės ir temperatūrų pasikeitimams, blogu atveju dėl to gali tiesiog neįtikėtinai greit išsiderinti, o kol stabilizuosis aplinkoje - gali praeiti nemažai laiko.
+** Karbonas - realiai jokio karbono (t.y., anglies pluošto) stygose nėra, yra tik fluorokarbonas aka polivinylideno fluoridas (PVDF), kurio tankis yra 1,75g/cm3. Dėl didesnio tankio stygos turi didesnį įtempimą, nei nailoninės, bet smarkiai mažesnį, nei plieninės, tad savo garso aštrumu ir ryškumu yra tarpinės tarp plieninių ir nailoninių. Tokios stygos tinka ir silpnesniems instrumentams, nors su labai jautriais senoviniais instrumentais jų visgi geriau nenaudoti.
+** Kevlaras - jo tankis yra apie 1,44g/cm3, tačiau itin didelis tvirtumas, dėl ko stygos gali būti daug plonesnės už nailonines, savo storiu panašios į plienines ir galutiniam rezultate turi labai žemą įtampą. Tokios stygos pasitaiko labai retai, nes dėl mažo tankio gauna mažai energijos ir duoda silpną garsą. Kartais bandomos naudoti kombinuotoms stygoms, kaip šerdis.
+* Kombinuotos metalo/sintetikos stygos - tokios, kur plieninė šerdis ir plastiko apvijos arba atvirkščiai, plastiko šerdis ir metalo apvijos. Gali būti ir sunkios (aukštos įtampos), ir lengvos (žemos įtampos), tad kiekvienu atveju reikia žiūrėti, koks ten tų stygų tipas ir įtampa ir ar tiks jos kažkokiam instrumentui, ar netiks. Paprastai plastmasinės apvijos arba danga ant plieninės šerdies daroma tam, kad styga mažiau pjautų pirštus. Gi nailoninės stygos su metalinėmis apvijomis dažniausiai daromos kaip visokie kompromisiniai variantai tarp plieninių ir nailoninių - kad turėtų mažesnį tankį ir mažesnę įtampa, lyginant su plieninėmis, bet būtų sunkesnės už šiiap nailonines.
 == Gitarų istorija ir stygos ==