Dangaus skliauto teorija

Dangaus skliauto teorija sako, kad išties Žemė yra uždengta tam tikru gaubtu skliautu, kuris veikia kaip jėgos laukas, nukreipiantis viską, kas prie jo priartėja, žemyn, į priešingą pusę. Todėl palei skliautą yra vakuumas, o bandant nuskristi toliau nuo Žemės paviršiaus, susiduriama su tuo, kad skliautas visus kylančius daiktus, pvz., dirbtinius žemės palydovus nukreipia kryptimi, kuri yra paraleli Žemės paviršiui.

Yra keli Dangaus skliauto teorijos variantai. Pagal vieną, žemė yra plokščia, o dangaus skliautas yra toksai kaip ir pusapvalis, dengiantis Žemę iš viršaus. Pagal kitą teoriją, Žemė gali būti ir apvali, o skliautas - irgi apvalus, dengiantis Žemę iš visų pusių.

Dar kita teorija sako, kad skliautas gali būti nebūtinai iš energetinio lauko, bet gali būti ir iš kietos medžiagos, kuri turi antigravitacines savybes, o gravitacija - tai klaidingai suprasta jėga, nes išties yra ne traukos jėga, o kaip tik stūmimo jėga, kuri veikia taip, kad mums atrodo, jog Žemės mus traukia, nors išties tai Žemė nei velnio netraukia nieko, nes yra per maža, kad sukurtų tokią gravitaciją. O jei ir sukurtų, tai tokiu atveju ta gravitacija turėtų pritraukti Žemę ir Mėnulį, pritraukti Žemę ir skliautą, ir taip toliau, o išties niekas nieko nepritraukia. Tai reiškia, kad išties yra ne traukos, o tiktai skliauto stūmimo jėga, kurios dėka visa Žemės planeta laikosi apvalaus skliauto viduryje. Skliautas atstumia Žemę ir taip ji su niekuo nesusiduria, kabo tuščiaviduriame skliaute.