Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Registras: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: '''Registras''' - tam tikra speciali atminties ląstelė, esanti procesoriuje ir tiesiogiai naudojama procesoriaus vykdomoms operacijoms. Skirtingai nuo operacinės atminties, kuri būna adresuojama (t.y., naudojami atminties ląstelių numeriai), registras yra ne adresuojamas, o įvardinamas, t.y., jis turi nuosavą pavadinimą, pvz., R1, R2, R3, R4 ar AX, BX, CX, DX ar EAX, EBX, ECX, EDX ar dar kokį nors, kokį tam tikri procesoria...) |
|||
| 9 eilutė: | 9 eilutė: | ||
Padoresniuose procesoriuose dauguma atvejų naudojami bendros paskirties registrai, kur su tuo pat registru priklausomai nuo veiksmo, galima daryti ką tau reikia - ar duomenis saugoti, ar veiksmus atlikti, ar atmintį adresuoti. | Padoresniuose procesoriuose dauguma atvejų naudojami bendros paskirties registrai, kur su tuo pat registru priklausomai nuo veiksmo, galima daryti ką tau reikia - ar duomenis saugoti, ar veiksmus atlikti, ar atmintį adresuoti. | ||
Atskira tema čia tampa [[RISC]] tipo procesoriai, kuriuose registrų skaičius būna padaromas labai didelis ir jie gauna tam tikrų savybių, netiesiogiai panašių į registro adresavimą | Atskira tema čia tampa [[RISC]] tipo procesoriai, kuriuose registrų skaičius būna padaromas labai didelis ir jie gauna tam tikrų savybių, netiesiogiai panašių į registro adresavimą. Tokia registrų grupė vadinama [[registrų langas|registrų langu]]. Štai tada būna, pvz., 16, 32 ar dar koks nors skaičius registrų, kuriuos vienu veiksmu galima išmesti į operacinę atmintį ar iš jos pakrauti. Kartu su tokiais registrais gali būti naudojamos ir vektorinės komandos, kur viena komanda vienodus veiksmus atlieka su ištisa registrų seka. | ||
[[Category:IT]] | [[Category:IT]] | ||
18:10, 22 kovo 2026 versija
Registras - tam tikra speciali atminties ląstelė, esanti procesoriuje ir tiesiogiai naudojama procesoriaus vykdomoms operacijoms. Skirtingai nuo operacinės atminties, kuri būna adresuojama (t.y., naudojami atminties ląstelių numeriai), registras yra ne adresuojamas, o įvardinamas, t.y., jis turi nuosavą pavadinimą, pvz., R1, R2, R3, R4 ar AX, BX, CX, DX ar EAX, EBX, ECX, EDX ar dar kokį nors, kokį tam tikri procesoriaus kūrėjai sugalvojo. Tokie pavadinimai naudojami, programuojant asembleriu.
Kartais išskiriamos ir specializuotos registrų rūšys:
- Akumuliatoriai - tai tie registrai, kurie yra skirti tam tikroms operacijoms - jų įvedimui ir rezultatų gavimui. Naudojami dažniausiai primityviuose 8 bitų procesoriuose.
- Adresų registrai - dažniausiai nenaudojami įprastoms skaičiavimo operacijoms, o naudojami darbui su operacine atmintimi - juose esantis skaičius reiškia operacinės atminties adresą, kuris gali būti panaudotas veiksmams su atitinkamą adresą turinčia atminties ląstele - žodžiu, tiesiog rodyklės
- Steko registrai - iš esmės, adresų registrai, tačiau suveikiantys su tokiomis operacijomis, kaip PUSH ar PULL, kurios pakrauna į steką duomenis ar juos iš steko iškrauna
- Skaitliukai - prie tam tikrų operacijų vienetu paaugantys registrai, naudojami pvz., kai reikia kokių nors ciklų
Padoresniuose procesoriuose dauguma atvejų naudojami bendros paskirties registrai, kur su tuo pat registru priklausomai nuo veiksmo, galima daryti ką tau reikia - ar duomenis saugoti, ar veiksmus atlikti, ar atmintį adresuoti.
Atskira tema čia tampa RISC tipo procesoriai, kuriuose registrų skaičius būna padaromas labai didelis ir jie gauna tam tikrų savybių, netiesiogiai panašių į registro adresavimą. Tokia registrų grupė vadinama registrų langu. Štai tada būna, pvz., 16, 32 ar dar koks nors skaičius registrų, kuriuos vienu veiksmu galima išmesti į operacinę atmintį ar iš jos pakrauti. Kartu su tokiais registrais gali būti naudojamos ir vektorinės komandos, kur viena komanda vienodus veiksmus atlieka su ištisa registrų seka.