3 646
pakeitimai
Linux: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Linux failų ir katalogų struktūra
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit |
|||
| (nerodoma 5 tarpinės versijos, sukurtos 4 naudotojų) | |||
| 41 eilutė: | 41 eilutė: | ||
Visokie [[GNU]] prietrankos sako, kad negalima sakyti "Linux", o reikia sakyti "[[GNU/Linux]]", nes čia viską GNU sukūrė, o [[Linus Torvalds]] tiktai [[kernelis|kernelį]] pridėjo. Praktikoje iš šitokių kalbų galima atskirti [[lameriai|lamerius]], kurie nesusigaudo, kuo skiriasi [[OS]] nuo [[jūzerlandas|jūzerlando]]. Taip kad jei žmogus moka naudotis Linux - tai dar nereiškia, kad jis turi [[smegenys|smegenų]]. | Visokie [[GNU]] prietrankos sako, kad negalima sakyti "Linux", o reikia sakyti "[[GNU/Linux]]", nes čia viską GNU sukūrė, o [[Linus Torvalds]] tiktai [[kernelis|kernelį]] pridėjo. Praktikoje iš šitokių kalbų galima atskirti [[lameriai|lamerius]], kurie nesusigaudo, kuo skiriasi [[OS]] nuo [[jūzerlandas|jūzerlando]]. Taip kad jei žmogus moka naudotis Linux - tai dar nereiškia, kad jis turi [[smegenys|smegenų]]. | ||
Kadangi Linux yra nemokama ir galima | Kadangi Linux yra nemokama ir galima ją kopijuoti, tai kiekvienas durnius gali imti ir bandyti susikurti nuosavą Linux versiją, o paskui visiems įrodinėti, kad šita Linux sistema yra geresnė už kitas. Tokiu būdu jau yra atsiradę gal jau netgi daugiau kaip [[9000]] skirtingų Linux distribucijų, apie kurias dažniausiai niekas net ir nesužino. Labiau išpopuliarintos visgi prasimuša kur nors į [[Vikipedija|Vikipediją]], tačiau taip ir lieka niekuo ne geresnės už kitas, prastai palaikomos ir neprižiūrimos, o paskui visų užmirštos. | ||
Gal dėl to, kad visus užveikė visokie [[GNU]] prietrankos, naujaisiais laikais ėmė rastis ir keistesnės Linux versijos - pvz., [[Chimera Linux]], kur chebra nutarė, kad geriau daryti [[BSD]] sistemą, nes tenai durnių mažiau. Arba, pvz., [[Alpine Linux]], kur nėra nieko iš [[GNU]], kad nepistų niekas proto visokiomis nesąmonėmis apie "GNU/Linux". | Gal dėl to, kad visus užveikė visokie [[GNU]] prietrankos, naujaisiais laikais ėmė rastis ir keistesnės Linux versijos - pvz., [[Chimera Linux]], kur chebra nutarė, kad geriau daryti [[BSD]] sistemą, nes tenai durnių mažiau. Arba, pvz., [[Alpine Linux]], kur nėra nieko iš [[GNU]], kad nepistų niekas proto visokiomis nesąmonėmis apie "GNU/Linux". | ||
| 47 eilutė: | 47 eilutė: | ||
=== Žinomiausios Linux distribucijos === | === Žinomiausios Linux distribucijos === | ||
Iš esmės yra kelios pagrindinės Linux distribucijos, į kurias viskas ir susiskirsto - [[Debian]], [[Ubuntu]], [[Red Hat]], [[SUSE]], [[Arch Linux]], [[Slackware]] ir [[Android]]. Praktiškai visos kitos šiuo laiku egzistuojančios distribucijos yra visnos kitų derivatyvai, pamėgdžiojimai ar išvis beveik pilnos kopijos, ant kurių tiesiog pavadinimas ir koks nors desktopo walpeiperis pakeistas. Todėl geriau rinktis rimtesnę versiją, nei kažkokią nesąmonę. | Iš esmės yra kelios pagrindinės [[Linux distribucijos]], į kurias viskas ir susiskirsto - [[Debian]], [[Ubuntu]], [[Red Hat]], [[SUSE]], [[Arch Linux]], [[Slackware]] ir [[Android]]. Praktiškai visos kitos šiuo laiku egzistuojančios distribucijos yra visnos kitų derivatyvai, pamėgdžiojimai ar išvis beveik pilnos kopijos, ant kurių tiesiog pavadinimas ir koks nors desktopo walpeiperis pakeistas. Todėl geriau rinktis rimtesnę versiją, nei kažkokią nesąmonę. | ||
Turim čia pridėti, kad bene pirma instaliuojama Linux distribucija, tokia [[SLS Linux]], buvo tiek nevykusi, kad ne tik liko pamiršta, bet vien dėl savo nesąmonių pagimdė kelias kitas distribucijas, įskaitant ir jau minėtą [[Debian]], ir [[Slackware]]. | |||
Aišku, visgi būna ir tam tikrų keistesnių, retesnių išimčių - kartais jau seniai išnykusių, o kartais vis dar keistai tebegyvuojančių. O ir naujai kartais kokie nors įdomesni atvejai atsiranda. Apie tuos įvairius atvejus detaliau rašome atskirame straipsnyje - [[Linux distribucijos]]. | Aišku, visgi būna ir tam tikrų keistesnių, retesnių išimčių - kartais jau seniai išnykusių, o kartais vis dar keistai tebegyvuojančių. O ir naujai kartais kokie nors įdomesni atvejai atsiranda. Apie tuos įvairius atvejus detaliau rašome atskirame straipsnyje - [[Linux distribucijos]]. | ||
Na, ir dar būna kartais ir visai nenormalių atvejų - pvz., [[Red Star OS]], kur eilinė Linux sistema buvo pavesta į totalitarinį žmonių sekimo ir teroro įrankį. | |||
== Linux darbo aplinka == | == Linux darbo aplinka == | ||
Kaip žinia, visur, kur normalios [[OS]], tai būna koks nors [[desktopas]]. Gi pas Linux - viskas kaip iš [[UNIX]]: jokio desktopo, o tik [[šelas]]. Gi visgi netiesa: UNIX nuo seno turi visokius desktopus, tik jie vadinasi [[Window Manager]] kažkodėl, nes langus valdo. Beveik visi desktopai, kurie buvo skirti UNIX sistemoms, buvo perkelti ir į Linux, gal pritrūko tik kokio nors priešistorinio OpenWindows ar NeWS. Gi kiti dalykai buvo perkelti, netgi visas [[Motif]] ir [[CDE]] buvo pirma perkeltas, o paskui ir suopensorcintas. Tai ko čia norėt daugiau? Ai, nebent veikiančio CDE, kurio niekur nerasit, nors jis ir perkeltas. Tipo yra, bet išties nėra. | Kaip žinia, visur, kur normalios [[OS]], tai būna koks nors [[desktopas]]. Gi pas Linux - viskas kaip iš [[UNIX]]: jokio desktopo, o tik [[šelas]]. Gi visgi netiesa: UNIX nuo seno turi visokius desktopus, tik jie vadinasi [[Window Manager]] kažkodėl, nes langus valdo. Beveik visi [[desktopai]], kurie buvo skirti UNIX sistemoms, buvo perkelti ir į Linux, gal pritrūko tik kokio nors priešistorinio [[OpenWindows]] ar NeWS. Gi kiti dalykai buvo perkelti, netgi visas [[Motif]] ir [[CDE]] buvo pirma perkeltas, o paskui ir suopensorcintas. Tai ko čia norėt daugiau? Ai, nebent veikiančio CDE, kurio niekur nerasit, nors jis ir perkeltas. Tipo yra, bet išties nėra, tai gal ir yra, bet teks kompiliuotis, taip kad paprastam vartotojui nėra. | ||
Aišku, yra ir daugiau visokių ten aplinkų - štai kad ir geru buvęs, o paskui į šūdą pavirtęs [[Gnome]], kurio developeriai sugalvojo, kad reikia pamėgdžioti [[Microsoft tiles]] tipo vartotojo interfeisus, tiktai dar papildomai apsaugant vartotojus nuo klaidų. Tai šitaip gavosi trečia ir ketvirta Gnome versijos, kurias susidėjus, vartotojas pakliūna į tokią aplinką, kurioje gali daryti [[niekas|nieko]], o paskui nesakysim ką daryti ir kur eiti. Viskas atrodo labai gražiai ir netgi primena šiuolaikines [[MacOS-X]] sistemas, kai naudotojai nesinaudoja. Bet kai naudotojai pabando naudotis ir atranda, kad norint paspausti ekrano apačioje esančią ikonytę, reikia prieš tai paspausti ekrano viršuje esantį mygtuką, kad ta ikonytė pasirodytų - tada vartotojams truputį ima išmušinėti saugiklius. O kai paaiškėja, kad vartotojas negali susiinstaliuoti jokių programų, netgi būdamas adminu, nes tų programų jam niekas neduoda - tada saugiklius išmuša jau suvisam. Tiesa, teisybės dėlei turim pasakyti, kad lieka dar nukvakę [[linuksoidai]], kurie apie tai aiškina, kad viskas čia gražu, taip ir reikia, o jei toksai gudrus - tai labai patogu naudotis [[terminalas|terminalu]]. | Aišku, yra ir daugiau visokių ten aplinkų - štai kad ir geru buvęs, o paskui į šūdą pavirtęs [[Gnome]], kurio developeriai sugalvojo, kad reikia pamėgdžioti [[Microsoft tiles]] tipo vartotojo interfeisus, tiktai dar papildomai apsaugant vartotojus nuo klaidų. Tai šitaip gavosi trečia ir ketvirta Gnome versijos, kurias susidėjus, vartotojas pakliūna į tokią aplinką, kurioje gali daryti [[niekas|nieko]], o paskui nesakysim ką daryti ir kur eiti. Viskas atrodo labai gražiai ir netgi primena šiuolaikines [[MacOS-X]] sistemas, kai naudotojai nesinaudoja. Bet kai naudotojai pabando naudotis ir atranda, kad norint paspausti ekrano apačioje esančią ikonytę, reikia prieš tai paspausti ekrano viršuje esantį mygtuką, kad ta ikonytė pasirodytų - tada vartotojams truputį ima išmušinėti saugiklius. O kai paaiškėja, kad vartotojas negali susiinstaliuoti jokių programų, netgi būdamas adminu, nes tų programų jam niekas neduoda - tada saugiklius išmuša jau suvisam. Tiesa, teisybės dėlei turim pasakyti, kad lieka dar nukvakę [[linuksoidai]], kurie apie tai aiškina, kad viskas čia gražu, taip ir reikia, o jei toksai gudrus - tai labai patogu naudotis [[terminalas|terminalu]]. | ||
| 67 eilutė: | 71 eilutė: | ||
Linux failų ir katalogų struktūra labai panaši į daugumos kitų [[UNIX]] sistemų, o labiausiai panaši tai į [[System V]], nes pati Linux ir vystėsi, kaip toksai bandymas pamėgdžioti tas komercines UNIX sistemas, o taip pat kažkaip prisitaikyti ir prie tų sistemų vartotojų poreikių bei [[adminai|adminų]] patirties. Gi kitą vertus, Linux daugeliu atvejų imdavo programas tiesiai iš visokių [[BSD]], tad tokiu būdu perimdinėjo ir BSD failų struktūrą. O kadangi kaip tik tuo metu, kai radosi Linux, įvairios [[UNIX]] versijos ėmė ir šiaip labai panašėti, tai Linux perėmė visą balaganą iš kitų UNIX versijų ir jį dar truputį papildė nuosavomis sąmonėmis ir nesąmonėmis, kad būtų daugiau balagano. | Linux failų ir katalogų struktūra labai panaši į daugumos kitų [[UNIX]] sistemų, o labiausiai panaši tai į [[System V]], nes pati Linux ir vystėsi, kaip toksai bandymas pamėgdžioti tas komercines UNIX sistemas, o taip pat kažkaip prisitaikyti ir prie tų sistemų vartotojų poreikių bei [[adminai|adminų]] patirties. Gi kitą vertus, Linux daugeliu atvejų imdavo programas tiesiai iš visokių [[BSD]], tad tokiu būdu perimdinėjo ir BSD failų struktūrą. O kadangi kaip tik tuo metu, kai radosi Linux, įvairios [[UNIX]] versijos ėmė ir šiaip labai panašėti, tai Linux perėmė visą balaganą iš kitų UNIX versijų ir jį dar truputį papildė nuosavomis sąmonėmis ir nesąmonėmis, kad būtų daugiau balagano. | ||
Visai tipiška Linux failų struktūra yra oficialiai vadinama "''Filesystem Hierarchy Standard'", bet ne visos Linux distribucijos laikosi šito standarto, nes turi visokių savų istorinių priežasčių (o kartais yra tiesiog tokios senos, kad išleistos anksčiau, nei tokie standartai buvo sugalvoti). Kitą vertus, visgi šitas standartas daugmaž atitinka praktinius Linux atvejus: | Visai tipiška Linux failų struktūra yra oficialiai vadinama "''Filesystem Hierarchy Standard''", bet ne visos Linux distribucijos laikosi šito standarto, nes turi visokių savų istorinių priežasčių (o kartais yra tiesiog tokios senos, kad išleistos anksčiau, nei tokie standartai buvo sugalvoti). Kitą vertus, visgi šitas standartas daugmaž atitinka praktinius Linux atvejus: | ||
* / - šakninis katalogas | * / - šakninis katalogas | ||
** /bin/ - būtiniausios minimaliai sistemai reikalingos programos, pvz., [[shell]] ir pan. | ** /bin/ - būtiniausios minimaliai sistemai reikalingos programos, pvz., [[shell]] ir pan. | ||