3 651
pakeitimas
Linux: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Linux failų ir katalogų struktūra
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit |
|||
| (nerodoma 15 tarpinių versijų, sukurtų 9 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Linux-distro.jpg|600px|thumb|right|Labiausiai išskirtinė Linux savybė - tai kad yra realiai nesuskaičiuojamas skaičius jo distribucijų, iš kurių dauguma jau seniai nebeegzistuoja, tačiau kasmet atsiranda po dešimtį-kitą naujų (atitinkamas kiekis ir išnyksta). Iš tų distribucijų, kurios šitame paveiksliuke pavaizduotos, jau geros pusės nebėra, jos tiesiog dingo. Ir nei viena iš tų distribucijų nebuvo ir nėra adekvati, visos kažkokios ne tokios.]] | [[Vaizdas:Linux-distro.jpg|600px|thumb|right|Labiausiai išskirtinė Linux savybė - tai kad yra realiai nesuskaičiuojamas skaičius jo distribucijų, iš kurių dauguma jau seniai nebeegzistuoja, tačiau kasmet atsiranda po dešimtį-kitą naujų (atitinkamas kiekis ir išnyksta). Iš tų distribucijų, kurios šitame paveiksliuke pavaizduotos, jau geros pusės nebėra, jos tiesiog dingo. Ir nei viena iš tų distribucijų nebuvo ir nėra adekvati, visos kažkokios ne tokios.]] | ||
[[Vaizdas:Linus_torvalds_laiskas_linux_minix.jpg|600px|thumb|right|Čia nuo šito laiško į [[konfos|konfas]] ir prasidėjo, kai [[1991]] metų [[rugpjūčio 25]] dieną [[Linus Torvalds]] paskelbė, kad pusę metų jau kuria kokį tai [[Minix]] kloną, kuris už dyką.]] | |||
[[Vaizdas:Linux_girl.jpg|400px|thumb|right|Štai maždaug taip atrodo tos Linux mergelės, kol nesusiduri ir neaptinki, kad išties tai pingvinų pavidalo [[zombiai]] ir [[vampyrai]], su grožiu ar moterimis neturintys nieko bendra. Realiai - tokius plakatus linuksistai paišė prieš kokius 20 metų, bandydami pavaizduoti, kad Linux esąs sexy. Realiai gi Linux nuo to sexy nepasidarė.]] | [[Vaizdas:Linux_girl.jpg|400px|thumb|right|Štai maždaug taip atrodo tos Linux mergelės, kol nesusiduri ir neaptinki, kad išties tai pingvinų pavidalo [[zombiai]] ir [[vampyrai]], su grožiu ar moterimis neturintys nieko bendra. Realiai - tokius plakatus linuksistai paišė prieš kokius 20 metų, bandydami pavaizduoti, kad Linux esąs sexy. Realiai gi Linux nuo to sexy nepasidarė.]] | ||
'''Linux''' - [[demonas]], nekaltos [[mergelė]]s pavidalu, sutinkama ten kur nešveičia Langai. Ši mergaitė pasirodo per pilnatį, turi daug versijų, tačiau visada teigia, kad neturi virusų bei seksu užima dykai. Ją atpažinti galima iš pingvino kairėje subinės pusėje. Šiaip tai būtų [[UNIX]], tik kad iki pilnaverčio UNIX netempia biškelį, nors ir pretenduoja... Nors ką ten - jau ir pretenduoja, ir kiti UNIX irgi save su Linux tik lygina. | '''Linux''' - [[demonas]], nekaltos [[mergelė]]s pavidalu, sutinkama ten kur nešveičia Langai. Ši mergaitė pasirodo per pilnatį, turi daug versijų, tačiau visada teigia, kad neturi virusų bei seksu užima dykai. Ją atpažinti galima iš pingvino kairėje subinės pusėje. Šiaip tai būtų [[UNIX]], tik kad iki pilnaverčio UNIX netempia biškelį, nors ir pretenduoja... Nors ką ten - jau ir pretenduoja, ir kiti UNIX irgi save su Linux tik lygina. | ||
| 22 eilutė: | 23 eilutė: | ||
Linus Torvalds pradžioje kažką burbėjo, kad čia per daug egoistiška jam vadinti savo paties sukurtą OS savo paties vardu, bet kadangi serverio adminai nekreipė į tai dėmesio, tai susitaikė su tuo, kad jo OS vadinsis ne "''Freax''", o "''Linux''". | Linus Torvalds pradžioje kažką burbėjo, kad čia per daug egoistiška jam vadinti savo paties sukurtą OS savo paties vardu, bet kadangi serverio adminai nekreipė į tai dėmesio, tai susitaikė su tuo, kad jo OS vadinsis ne "''Freax''", o "''Linux''". | ||
== Kokią Linux distribuciją rinktis? == | |||
Kadangi visur visokie [[lameriai]] ir wanna-be [[hakeriai]] visur jums [[pisti protą|pis protą]] apie tai, kokį Linux rinktis, tai kuo daugiau aiškinsitės, tuo daugiau turėsite problemų. Paskui pasirinksite pagal tų žinovus vaizduojančių lamerių patarimus ir turėsite bėdas, nes viskas neveiks. Tai va, geriau paklausykit mūsų. | |||
Rinkitės paprastą [[Linux Mint]], nes jis skirtas normaliems žmonėms. Jei norite kažko greitesnio ir paprastesnio, skirto prastiems pasenusiems kompams - dar tiks [[Alpine Linux]]. Jei norite kažko, kur viskas būtų sudėta ir būtų rimta - [[OpenSUSE]]. O visas kitas Linux versijas užmirškite, jos nevertos jūsų dėmesio. Ai, ir dar - venkite kaip ugnies visko, kur yra default [[Gnome]] desktopas, nes tenai nieko negalėsite administruoti kaip normalus žmogus, o visi jums [[pisti protą|pis protą]], kad jūs durnas ir kad reikia naudotis [[terminalas|terminalu]] ir [[šelas|šelu]]. | |||
Ai, o jei jau norite realiai rimtos serveriams skirtos [[UNIX]] tipo sistemos su [[šelas|šelu]], tai išvis užmirškite visokius Linux ir rinkitės [[FreeBSD]] arba [[OpenBSD]]. | |||
| 33 eilutė: | 41 eilutė: | ||
Visokie [[GNU]] prietrankos sako, kad negalima sakyti "Linux", o reikia sakyti "[[GNU/Linux]]", nes čia viską GNU sukūrė, o [[Linus Torvalds]] tiktai [[kernelis|kernelį]] pridėjo. Praktikoje iš šitokių kalbų galima atskirti [[lameriai|lamerius]], kurie nesusigaudo, kuo skiriasi [[OS]] nuo [[jūzerlandas|jūzerlando]]. Taip kad jei žmogus moka naudotis Linux - tai dar nereiškia, kad jis turi [[smegenys|smegenų]]. | Visokie [[GNU]] prietrankos sako, kad negalima sakyti "Linux", o reikia sakyti "[[GNU/Linux]]", nes čia viską GNU sukūrė, o [[Linus Torvalds]] tiktai [[kernelis|kernelį]] pridėjo. Praktikoje iš šitokių kalbų galima atskirti [[lameriai|lamerius]], kurie nesusigaudo, kuo skiriasi [[OS]] nuo [[jūzerlandas|jūzerlando]]. Taip kad jei žmogus moka naudotis Linux - tai dar nereiškia, kad jis turi [[smegenys|smegenų]]. | ||
Kadangi Linux yra nemokama ir galima | Kadangi Linux yra nemokama ir galima ją kopijuoti, tai kiekvienas durnius gali imti ir bandyti susikurti nuosavą Linux versiją, o paskui visiems įrodinėti, kad šita Linux sistema yra geresnė už kitas. Tokiu būdu jau yra atsiradę gal jau netgi daugiau kaip [[9000]] skirtingų Linux distribucijų, apie kurias dažniausiai niekas net ir nesužino. Labiau išpopuliarintos visgi prasimuša kur nors į [[Vikipedija|Vikipediją]], tačiau taip ir lieka niekuo ne geresnės už kitas, prastai palaikomos ir neprižiūrimos, o paskui visų užmirštos. | ||
Gal dėl to, kad visus užveikė visokie [[GNU]] prietrankos, naujaisiais laikais ėmė rastis ir keistesnės Linux versijos - pvz., [[Chimera Linux]], kur chebra nutarė, kad geriau daryti [[BSD]] sistemą, nes tenai durnių mažiau. | Gal dėl to, kad visus užveikė visokie [[GNU]] prietrankos, naujaisiais laikais ėmė rastis ir keistesnės Linux versijos - pvz., [[Chimera Linux]], kur chebra nutarė, kad geriau daryti [[BSD]] sistemą, nes tenai durnių mažiau. Arba, pvz., [[Alpine Linux]], kur nėra nieko iš [[GNU]], kad nepistų niekas proto visokiomis nesąmonėmis apie "GNU/Linux". | ||
=== Žinomiausios Linux distribucijos === | === Žinomiausios Linux distribucijos === | ||
Iš esmės yra kelios pagrindinės Linux distribucijos, į kurias viskas ir susiskirsto - [[Debian]], [[Ubuntu]], [[Red Hat]], [[SUSE]], [[Arch Linux]], [[Slackware]] ir [[Android]]. Praktiškai visos kitos šiuo laiku egzistuojančios distribucijos yra visnos kitų derivatyvai, pamėgdžiojimai ar išvis beveik pilnos kopijos, ant kurių tiesiog pavadinimas ir koks nors desktopo walpeiperis pakeistas. Todėl geriau rinktis rimtesnę versiją, nei kažkokią nesąmonę. | Iš esmės yra kelios pagrindinės [[Linux distribucijos]], į kurias viskas ir susiskirsto - [[Debian]], [[Ubuntu]], [[Red Hat]], [[SUSE]], [[Arch Linux]], [[Slackware]] ir [[Android]]. Praktiškai visos kitos šiuo laiku egzistuojančios distribucijos yra visnos kitų derivatyvai, pamėgdžiojimai ar išvis beveik pilnos kopijos, ant kurių tiesiog pavadinimas ir koks nors desktopo walpeiperis pakeistas. Todėl geriau rinktis rimtesnę versiją, nei kažkokią nesąmonę. | ||
Turim čia pridėti, kad bene pirma instaliuojama Linux distribucija, tokia [[SLS Linux]], buvo tiek nevykusi, kad ne tik liko pamiršta, bet vien dėl savo nesąmonių pagimdė kelias kitas distribucijas, įskaitant ir jau minėtą [[Debian]], ir [[Slackware]]. | |||
Aišku, visgi būna ir tam tikrų keistesnių, retesnių išimčių - kartais jau seniai išnykusių, o kartais vis dar keistai tebegyvuojančių. O ir naujai kartais kokie nors įdomesni atvejai atsiranda. Apie tuos įvairius atvejus detaliau rašome atskirame straipsnyje - [[Linux distribucijos]]. | |||
Na, ir dar būna kartais ir visai nenormalių atvejų - pvz., [[Red Star OS]], kur eilinė Linux sistema buvo pavesta į totalitarinį žmonių sekimo ir teroro įrankį. | |||
== Linux darbo aplinka == | == Linux darbo aplinka == | ||
Kaip žinia, visur, kur normalios [[OS]], tai būna koks nors [[desktopas]]. Gi pas Linux - viskas kaip iš [[UNIX]]: jokio desktopo, o tik [[šelas]]. Gi visgi netiesa: UNIX nuo seno turi visokius desktopus, tik jie vadinasi [[Window Manager]] kažkodėl, nes langus valdo. Beveik visi desktopai, kurie buvo skirti UNIX sistemoms, buvo perkelti ir į Linux, gal pritrūko tik kokio nors priešistorinio OpenWindows ar NeWS. Gi kiti dalykai buvo perkelti, netgi visas [[Motif]] ir [[CDE]] buvo pirma perkeltas, o paskui ir suopensorcintas. Tai ko čia norėt daugiau? Ai, nebent veikiančio CDE, kurio niekur nerasit, nors jis ir perkeltas. Tipo yra, bet išties nėra. | Kaip žinia, visur, kur normalios [[OS]], tai būna koks nors [[desktopas]]. Gi pas Linux - viskas kaip iš [[UNIX]]: jokio desktopo, o tik [[šelas]]. Gi visgi netiesa: UNIX nuo seno turi visokius desktopus, tik jie vadinasi [[Window Manager]] kažkodėl, nes langus valdo. Beveik visi [[desktopai]], kurie buvo skirti UNIX sistemoms, buvo perkelti ir į Linux, gal pritrūko tik kokio nors priešistorinio [[OpenWindows]] ar NeWS. Gi kiti dalykai buvo perkelti, netgi visas [[Motif]] ir [[CDE]] buvo pirma perkeltas, o paskui ir suopensorcintas. Tai ko čia norėt daugiau? Ai, nebent veikiančio CDE, kurio niekur nerasit, nors jis ir perkeltas. Tipo yra, bet išties nėra, tai gal ir yra, bet teks kompiliuotis, taip kad paprastam vartotojui nėra. | ||
Aišku, yra ir daugiau visokių ten aplinkų - štai kad ir geru buvęs, o paskui į šūdą pavirtęs [[Gnome]], kurio developeriai sugalvojo, kad reikia pamėgdžioti [[Microsoft tiles]] tipo vartotojo interfeisus, tiktai dar papildomai apsaugant vartotojus nuo klaidų. Tai šitaip gavosi trečia ir ketvirta Gnome versijos, kurias susidėjus, vartotojas pakliūna į tokią aplinką, kurioje gali daryti [[niekas|nieko]], o paskui nesakysim ką daryti ir kur eiti. Viskas atrodo labai gražiai ir netgi primena šiuolaikines [[MacOS-X]] sistemas, kai naudotojai nesinaudoja. Bet kai naudotojai pabando naudotis ir atranda, kad norint paspausti ekrano apačioje esančią ikonytę, reikia prieš tai paspausti ekrano viršuje esantį mygtuką, kad ta ikonytė pasirodytų - tada vartotojams truputį ima išmušinėti saugiklius. O kai paaiškėja, kad vartotojas negali susiinstaliuoti jokių programų, netgi būdamas adminu, nes tų programų jam niekas neduoda - tada saugiklius išmuša jau suvisam. Tiesa, teisybės dėlei turim pasakyti, kad lieka dar nukvakę [[linuksoidai]], kurie apie tai aiškina, kad viskas čia gražu, taip ir reikia, o jei toksai gudrus - tai labai patogu naudotis [[terminalas|terminalu]]. | Aišku, yra ir daugiau visokių ten aplinkų - štai kad ir geru buvęs, o paskui į šūdą pavirtęs [[Gnome]], kurio developeriai sugalvojo, kad reikia pamėgdžioti [[Microsoft tiles]] tipo vartotojo interfeisus, tiktai dar papildomai apsaugant vartotojus nuo klaidų. Tai šitaip gavosi trečia ir ketvirta Gnome versijos, kurias susidėjus, vartotojas pakliūna į tokią aplinką, kurioje gali daryti [[niekas|nieko]], o paskui nesakysim ką daryti ir kur eiti. Viskas atrodo labai gražiai ir netgi primena šiuolaikines [[MacOS-X]] sistemas, kai naudotojai nesinaudoja. Bet kai naudotojai pabando naudotis ir atranda, kad norint paspausti ekrano apačioje esančią ikonytę, reikia prieš tai paspausti ekrano viršuje esantį mygtuką, kad ta ikonytė pasirodytų - tada vartotojams truputį ima išmušinėti saugiklius. O kai paaiškėja, kad vartotojas negali susiinstaliuoti jokių programų, netgi būdamas adminu, nes tų programų jam niekas neduoda - tada saugiklius išmuša jau suvisam. Tiesa, teisybės dėlei turim pasakyti, kad lieka dar nukvakę [[linuksoidai]], kurie apie tai aiškina, kad viskas čia gražu, taip ir reikia, o jei toksai gudrus - tai labai patogu naudotis [[terminalas|terminalu]]. | ||
| 88 eilutė: | 71 eilutė: | ||
Linux failų ir katalogų struktūra labai panaši į daugumos kitų [[UNIX]] sistemų, o labiausiai panaši tai į [[System V]], nes pati Linux ir vystėsi, kaip toksai bandymas pamėgdžioti tas komercines UNIX sistemas, o taip pat kažkaip prisitaikyti ir prie tų sistemų vartotojų poreikių bei [[adminai|adminų]] patirties. Gi kitą vertus, Linux daugeliu atvejų imdavo programas tiesiai iš visokių [[BSD]], tad tokiu būdu perimdinėjo ir BSD failų struktūrą. O kadangi kaip tik tuo metu, kai radosi Linux, įvairios [[UNIX]] versijos ėmė ir šiaip labai panašėti, tai Linux perėmė visą balaganą iš kitų UNIX versijų ir jį dar truputį papildė nuosavomis sąmonėmis ir nesąmonėmis, kad būtų daugiau balagano. | Linux failų ir katalogų struktūra labai panaši į daugumos kitų [[UNIX]] sistemų, o labiausiai panaši tai į [[System V]], nes pati Linux ir vystėsi, kaip toksai bandymas pamėgdžioti tas komercines UNIX sistemas, o taip pat kažkaip prisitaikyti ir prie tų sistemų vartotojų poreikių bei [[adminai|adminų]] patirties. Gi kitą vertus, Linux daugeliu atvejų imdavo programas tiesiai iš visokių [[BSD]], tad tokiu būdu perimdinėjo ir BSD failų struktūrą. O kadangi kaip tik tuo metu, kai radosi Linux, įvairios [[UNIX]] versijos ėmė ir šiaip labai panašėti, tai Linux perėmė visą balaganą iš kitų UNIX versijų ir jį dar truputį papildė nuosavomis sąmonėmis ir nesąmonėmis, kad būtų daugiau balagano. | ||
Visai tipiška Linux failų struktūra yra oficialiai vadinama "''Filesystem Hierarchy Standard'", bet ne visos Linux distribucijos laikosi šito standarto, nes turi visokių savų istorinių priežasčių (o kartais yra tiesiog tokios senos, kad išleistos anksčiau, nei tokie standartai buvo sugalvoti). Kitą vertus, visgi šitas standartas daugmaž atitinka praktinius Linux atvejus: | Visai tipiška Linux failų struktūra yra oficialiai vadinama "''Filesystem Hierarchy Standard''", bet ne visos Linux distribucijos laikosi šito standarto, nes turi visokių savų istorinių priežasčių (o kartais yra tiesiog tokios senos, kad išleistos anksčiau, nei tokie standartai buvo sugalvoti). Kitą vertus, visgi šitas standartas daugmaž atitinka praktinius Linux atvejus: | ||
* / - šakninis katalogas | * / - šakninis katalogas | ||
** /bin/ - būtiniausios minimaliai sistemai reikalingos programos, pvz., [[shell]] ir pan. | ** /bin/ - būtiniausios minimaliai sistemai reikalingos programos, pvz., [[shell]] ir pan. | ||
| 144 eilutė: | 127 eilutė: | ||
== Dar žr. == | == Dar žr. == | ||
* [[Raspberry Pi]] - tokie kompiuteriai, jau gatavai iškart su Linux sistema einantys, ir visai draugiškai padaryti. Labai geras variantas startui, nors kaip jau įprasta - koks Linux bebūtų, visvien atsiras kokių nors nesąmonių. | * [[Raspberry Pi]] - tokie kompiuteriai, jau gatavai iškart su Linux sistema einantys, ir visai draugiškai padaryti. Labai geras variantas startui, nors kaip jau įprasta - koks Linux bebūtų, visvien atsiras kokių nors nesąmonių. Šiuo atveju nesąmonės bus daugiausiai iš to, kad sistema visgi labai maža ir silpna. | ||
{{Linux}} | |||
{{Istoriniai kompiuteriai}} | |||