924
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
| (nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų) | |||
| 7 eilutė: | 7 eilutė: | ||
Dar kiti seni programuotojai, programavę daug architektūrų [[asembleris|asembleriu]], žino, kad yra dar ir tokia [[Big Endian]] ir [[Little Endian]], kas lyg ir nesudėtinga, bet sukelia labai daug galvos skausmo, kai prireikia su tais skirtumais dirbti realybėje. | Dar kiti seni programuotojai, programavę daug architektūrų [[asembleris|asembleriu]], žino, kad yra dar ir tokia [[Big Endian]] ir [[Little Endian]], kas lyg ir nesudėtinga, bet sukelia labai daug galvos skausmo, kai prireikia su tais skirtumais dirbti realybėje. | ||
Kadangi beveik visur būna Von Neuman architektūra, tai šiais laikais jau šioji yra išskiriama į dvi pagrindines architektūrų grupes - [[CISC]] ir [[RISC]]. CISC - tai ta senesnė grupė, kur daug visokių sudėtingų instrukcijų, specializuotų registrų ir galima lengvai programuoti žmonėms. RISC - tai ta, kur registrai vienodi, sudarantys registrų langus, o komandų tėra labai nedaug, o žmonėms programuoti tokius procesorius yra labai nyku. Praktikoje CISC procesoriai yra senesni, bet lėtesni, sudėtingesni ir daugiau energijos ėdantys. Visokia [[x86]] architektūrų grupė - tai geras CISC pavyzdys. Visi kiti modernesni procesoriai iš esmės yra RISC, nors būna ir kažkiek ne visai grynų, truputį tarpinių variantų. | Kadangi beveik visur būna Von Neuman architektūra, tai šiais laikais jau šioji yra išskiriama į dvi pagrindines architektūrų grupes - [[CISC]] ir [[RISC]]. CISC - tai ta senesnė grupė, kur daug visokių sudėtingų instrukcijų, specializuotų [[registrai|registrų]] ir galima lengvai programuoti žmonėms. RISC - tai ta, kur [[registrai]] vienodi, sudarantys [[registrų langai|registrų langus]], o komandų tėra labai nedaug, o žmonėms programuoti tokius procesorius yra labai nyku. Praktikoje CISC procesoriai yra senesni, bet lėtesni, sudėtingesni ir daugiau energijos ėdantys. Visokia [[x86]] architektūrų grupė - tai geras CISC pavyzdys. Visi kiti modernesni procesoriai iš esmės yra RISC, nors būna ir kažkiek ne visai grynų, truputį tarpinių variantų. | ||
Šiuo metu pasaulyje dominuoja dvi pagrindinės architektūros: | Šiuo metu pasaulyje dominuoja dvi pagrindinės architektūros: | ||
| 17 eilutė: | 17 eilutė: | ||
* [[MIPS]] | * [[MIPS]] | ||
* [[PowerPC]] | * [[PowerPC]] | ||
== Procesorių architektūros pagal bitus == | |||
Dar daugelis skirsto procesorių architektūras pagal bitus, nors tai matyt jau pats mažiausias skirtumas, lyginant su visais kitais. Tai pagal bitų skaičių sakoma, kad procesorius yra tiek ir tiek bitų, jei jis daro tiek bitų integerių operacijas (turi tam skirtus tokio dydžio [[registrai|registrus]]) ir kartu palaiko tiesioginę adresaciją pagal tokio ilgio adresus. Jei kažkurio iš šitų dalykų nepalaiko, tai skaitosi, kad visgi tų bitų mažiau. | |||
Tai pagal šitai išskiriamos tokios architektūros, iš kurių dalis yra retos: | |||
* [[4 bitai]] - daugiausiai naudota senuose [[mikrokalkuliatoriai|mikrokalkuliatoriuose]], o taip pat paprastuose [[mikrokontroleriai|mikrokontroleriuose]] | |||
* [[8 bitai]] - buvo naudojama pirmuose [[asmeniniai kompiuteriai|asmeniniuose kompiuteriuose]], kaip kad [[Apple I]], [[Apple II]], [[TRS-80]], [[ZX-Spectrum]] ir kt. | |||
* [[12 bitų]] - retas atvejis, naudota kai kuriuose senoviniuose kompiuteriuose, pvz., [[PDP-8]] | |||
* [[16 bitų]] - su asmeniniais kompiuteriais itin išplitę architektūros, labiausiai žinoma per [[IBM PC]] kompiuterius ir [[Intel 8086]] procesorius | |||
* [[20 bitų]] - viena iš retesnių architektūrų, jos kriterijus iš dalies atitiko [[8086]] procesoriai | |||
* [[24 bitai]] - viena iš retesnių architektūrų, jos kriterijus iš dalies atitiko [[80286]] procesoriai ir [[IBM PC AT]] kompiuteriai | |||
* [[32 bitai]] - esminį perversmą padarę procesoriai, daugelio iš kurių galios užtektų ir šiems laikams - [[Motorola 68000]], [[Intel 80386]], [[Pentium]] ir daugelis kitų | |||
* [[48 bitai]] - gana retas atvejis, naudotas skaičiavimams pereinamose didesnės galios sistemose, tačiau adresavimui naudojamas ir dabar, pvz., [[x86-64]] tipo procesoriuose | |||
* [[60 bitų]] - visai retas atvejis, naudotas senoviniuose [[CDC]] kompanijos [[superkompiuteriai|superkompiuteriuose]] | |||
* [[64 bitai]] - šiais laikais dominuojančios architektūros, kurių adresacija yra maksimali, ko gali prireikti | |||
* [[128 bitai]] - išskiriami ne pagal adresaciją, o pagal registrų dydį, kur vykdomos operacijos - naudojami superkompiuteriuose, nes kitur tam nėra prasmės | |||
Gal ir dar kažkiek kitų yra, bet jau tos dar kitos tai jau visai nežinomos beveik, tai netgi Pipedijoje matomai nenusipelno paminėjimo. | |||
== Dar žr. == | |||
* [[Kompiuterio architektūra]] - nors šioji ir susijusi, bet gerokai skiriasi | |||
[[Category:Procesoriai]] | [[Category:Procesoriai]] | ||
[[Category:IT]] | [[Category:IT]] | ||
pakeitimai