2 722
pakeitimai
Cobol: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo) | |||
| 7 eilutė: | 7 eilutė: | ||
== Visokios pabiros apie COBOL == | == Visokios pabiros apie COBOL == | ||
Savo daugeliu bruožų COBOL miglotai primena [[Lolcode]], tiktai yra daug prasčiau struktūruota, iš principo nepritaikyta kompiliavimui, turi įsiūtą kodo modifikavimą ir nepaprastai aktyviai toleruoja [[Goto]]. Būtent dėl to Cobol kalboje nesveikai naudoto Goto kažkada koksai tai programuotojas parašė paskui visų programavimo kalbų manifestą, pavadintą "Goto to be considered harmful". | Savo daugeliu bruožų COBOL miglotai primena [[Lolcode]], tiktai yra daug prasčiau struktūruota, iš principo nepritaikyta kompiliavimui, turi įsiūtą kodo modifikavimą ir nepaprastai aktyviai toleruoja [[Goto]]. Būtent dėl to Cobol kalboje nesveikai naudoto Goto kažkada koksai tai programuotojas parašė paskui visų programavimo kalbų manifestą, pavadintą "[[Goto to be considered harmful]]". | ||
Štai [[1997]] metais tokia Gartner Group pasauliui skelbė, kad 80% pasaulio finansų sukosi ant COBOL kalba parašytų programų, o aktyviai naudojama buvo maždaug 200 milijardų eilučių kodo (!!!), o negana to, kasmet buvo parašoma dar apie 5 milijardus eilučių. Nuo to laiko COBOL naudojimo dalis gal kažkiek ir sumažėjo, bet visvien tai liko viską lemiančia ir visų nekenčiama programavimo kalba, realiai pakliūnančia į populiariausių (tai nereiškia, kad žinomiausių ar mėgstamiausių) kalbų dešimtuką. | Štai [[1997]] metais tokia Gartner Group pasauliui skelbė, kad 80% pasaulio finansų sukosi ant COBOL kalba parašytų programų, o aktyviai naudojama buvo maždaug 200 milijardų eilučių kodo (!!!), o negana to, kasmet buvo parašoma dar apie 5 milijardus eilučių. Nuo to laiko COBOL naudojimo dalis gal kažkiek ir sumažėjo, bet visvien tai liko viską lemiančia ir visų nekenčiama programavimo kalba, realiai pakliūnančia į populiariausių (tai nereiškia, kad žinomiausių ar mėgstamiausių) kalbų dešimtuką. | ||
| 13 eilutė: | 13 eilutė: | ||
Istoriškai COBOL irgi yra reikšminga kalba, nes būtent joje pirmiausiai atsirado į [[Algol]], o paskui ir į kitas kalbas perėję paprasti loginiai sakiniai, kaip kad visokie ten su IF. Dabar daugeliui keistas dalykas, ale priskyrimo operacijos Cobol kalboje yra ne iš dešinės į kairę (lenkiška notacija), o atvirkščiai - iš kairės į dešinę, kaip įprastoje žmonių kalboje. Pavyzdžiui, tipiškas "Y=Y+X", parašius jį COBOL, būtų toks: | Istoriškai COBOL irgi yra reikšminga kalba, nes būtent joje pirmiausiai atsirado į [[Algol]], o paskui ir į kitas kalbas perėję paprasti loginiai sakiniai, kaip kad visokie ten su IF. Dabar daugeliui keistas dalykas, ale priskyrimo operacijos Cobol kalboje yra ne iš dešinės į kairę (lenkiška notacija), o atvirkščiai - iš kairės į dešinę, kaip įprastoje žmonių kalboje. Pavyzdžiui, tipiškas "Y=Y+X", parašius jį COBOL, būtų toks: | ||
: '''ADD''' X '''TO''' Y | : '''ADD''' X '''TO''' Y | ||
Matyt šita mokyklinėje matematikoje naudojama, tačiau šiuolaikiniame programavime visiškai neįprasta veiksmų užrašymo tvarka - tai ir yra didžiausias COBOL skirtumaas nuo kitų programavimo kalbų. | |||
Daugelis mitų apie COBOL, kaip kad pasakojimai apie tai, esą tenai nėra lokalių kintamųjų ar kad tekstą reikia formatuoti, tarpų visokių prirašant - visa tai yra mitologija, atėjusi dar iš laikų, gerokai ankstesnių, negu [[1968]] metų COBOL standartas. Trumpai tariant, nepasiduokit durninimui. | Daugelis mitų apie COBOL, kaip kad pasakojimai apie tai, esą tenai nėra lokalių kintamųjų ar kad tekstą reikia formatuoti, tarpų visokių prirašant - visa tai yra mitologija, atėjusi dar iš laikų, gerokai ankstesnių, negu [[1968]] metų COBOL standartas. Trumpai tariant, nepasiduokit durninimui. | ||
Nors ir kokia bebūtų skirtinga nuo įprastų programavimo kalbų, COBOL savo juntamai primena [[Algol]], [[Pascal]] ir [[Ada]] kalbas - ypač tam tikru bendru programos sustruktūravimu. Kintamuosius reikia deklaruoti anksčiau, nei jų naudojimas, kintamieji turi būti inicializuojami, pati programa būna skirstoma į kelias dalis (''DIVISION''), kurios eina konkrečia tvarka - bendras programos struktūros ir jos naudojimo (ar tai savarankiška programa, ar bibliotekinė funkcija ir pan.) aprašymas (''IDENTIFICATION DIVISION''), tada programos aplinka, kaip ji naudojama ir kokie reikalavimai jos veikimui (''ENVIRONMENT DIVISION''), tada jau duomenų aprašymas, kur sudedami visi reikalingi kintamieji, konstantos ir pan. (''DATA DIVISION''), o jau visai gale - pačius procedūrinius programos vykdymo veiksmus (''PROCEDURE DIVISION''). | |||
Toksai nuoseklus išskirstymas reiškia, kad programa gauna truputį gargariškumo, tačiau paskui gali būti labai lengvai kompiliuojama ar dideliu greičiu interpretuojama, išvengiant ir daugelio visokių klaidų, žinant veikimo reikalavimus, ir kartu gaunant labai didelį transliatoriaus veikimo greitį. | |||
Jei su rimtesnėmis programavimo kalbomis neteko susidurti, o visa jūsų patirtis tėra koks nors [[Basic]], [[JavaScript]] ar [[PHP]], tai šitie COBOL reikalavimai gali pasirodyti keistoki, gargariški ir pertekliniai. Bet jei pasigilinsit į tai, kaip veikia kompiliatoriai ir interpretatoriai, atminties alokacija, dinaminis linkinimas ir panašiai - tai visos tos menamai perteklinės COBOL priemonės ims atrodyti labai logiškai ir protingai. | |||
| 55 eilutė: | 63 eilutė: | ||
* Envyr ICOBOL, | * Envyr ICOBOL, | ||
* Fujitsu COBOL, | * Fujitsu COBOL, | ||
* Fujitsu NetCOBOL, | |||
* GnuCOBOL | |||
* Hitachi COBOL2002, | * Hitachi COBOL2002, | ||
* HP3000 COBOL/II, | * HP3000 COBOL/II, | ||
* HP Enterprise COBOL, | |||
* IBM COBOL SAA, | * IBM COBOL SAA, | ||
* IBM COBOL/400, | * IBM COBOL/400, | ||
| 63 eilutė: | 74 eilutė: | ||
* IBM ILE COBOL, | * IBM ILE COBOL, | ||
* IBM OS/VS COBOL, | * IBM OS/VS COBOL, | ||
* ICL COBOL (VME), | * ICL COBOL (VME), | ||
* Interactive COBOL, | |||
* Micro Focus ACUCOBOL-GT, | * Micro Focus ACUCOBOL-GT, | ||
* Micro Focus COBOL-IT, | * Micro Focus COBOL-IT, | ||
| 83 eilutė: | 95 eilutė: | ||
* WATBOL | * WATBOL | ||
Plius dar papildomi kalbos išplėtimai, kaip kad Object COBOL, plius dar specifinės duomenų bazės, kaip kad IBM DB/2 ar HP IMAGE bei HP TurboIMAGE. | Plius dar papildomi kalbos išplėtimai, kaip kad Object COBOL, plius dar specifinės duomenų bazės, kaip kad IBM DB/2 ar HP IMAGE bei HP TurboIMAGE. Kadangi COBOL kalba neretai naudojama visokiose virtualiose mašinose, kurios perkeliamos į kitas virtualias mašinas ir taip toliau, tai neretas atvejis, kai netgi šiomis dienomis naudojami COBOL [[kompiliatoriai]] bei [[interpretatoriai]], sukurti dar prieš kokius 30, o kartais net ir prieš 40 metų, o retkarčiais - netgi ir prieš 50 metų ar netgi dar seniau. Taip jau būna, kad koks nors softo gamintojas jau nustojo egzistuoti dar [[XXa.]], tačiau jo softas vis dar naudojamas. Tai dėl to visada svarbu dar ir pasiaiškinti, kokia gi tenai COBOL versija pas jus dirba. | ||
[[Category:Programavimo kalbos]] | [[Category:Programavimo kalbos]] | ||