1 419
pakeitimų
Kalkuliatorius: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 4 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Casio-fx-3400p-kalkuliatorius_mokslinis_inzinerinis_programuojamas.jpeg|400px|thumb|right|Senovinis priešistorinis [[Casio]] firmos kalkuliatorius. Anuomet apie [[1980]] metus panašūs Casio kalkuliatoriai buvo tapę pasauliniu kalkuliatorių [[dizainas|dizaino]] standartu.]] | [[Vaizdas:Casio-fx-3400p-kalkuliatorius_mokslinis_inzinerinis_programuojamas.jpeg|400px|thumb|right|Senovinis priešistorinis [[Casio]] firmos kalkuliatorius. Anuomet apie [[1980]] metus panašūs Casio kalkuliatoriai buvo tapę pasauliniu kalkuliatorių [[dizainas|dizaino]] standartu.]] | ||
'''Kalkuliatorius''' arba labai lietuviškai tariant - '''elektroninis skaičiuotuvas''' - toksai skaičiavimo įrenginys, kuris yra beveik kaip [[kompiuteris]], tačiau visgi netenkina [[Tiuringo mašina|Tiuringo mašinos]] reikalavimų, kitaip tariant, netinka tam, kad būtų užprogramuotas ir tada vykdytų kokias tai kitas programas. | '''Kalkuliatorius''' arba labai lietuviškai tariant - '''elektroninis skaičiuotuvas''', o kaip dar seniau sakydavo - tai '''mikrokalkuliatorius''' - toksai skaičiavimo įrenginys, kuris yra beveik kaip [[kompiuteris]], tačiau visgi netenkina [[Tiuringo mašina|Tiuringo mašinos]] reikalavimų, kitaip tariant, netinka tam, kad būtų užprogramuotas ir tada vykdytų kokias tai kitas programas. | ||
Praktikoje šiuolaikiniai kalkuliatoriai neretai turi pakankamai didelio galingumo [[procesorius|procesorius]] ir pakankamai daug [[operacinė atmintis|operacinės atminties]], kad išties jie gali tenkinti tuos kriterijus, jei kas nors tą leistų. Bet kadangi gamintojai įdeda mygtukus, kuriais nieko tenai neprispaudysi ir komandų neįvesi, tai visvien gaunasi, kad kalkuliatoriumi nieko ir nesuprogramuosi, tai todėl ir netenkina jie tų kriterijų. | Yra dar kitas panašus prietaisas - [[skaičiuotuvas]], kuris skiriasi galgi neaišku kuo, bet kažkodėl straipsniai negali apsijungti anei per niekur, nes [[paradigma]] visai kita. Taip kad čia dabar [[Pipedija]] turi du [[straipsniai|straipsnius]] apie tą patį, tai gerai dar, kad ne tris ar keturis. | ||
Praktikoje šiuolaikiniai kalkuliatoriai neretai turi pakankamai didelio galingumo [[procesorius|procesorius]] ir pakankamai daug [[operacinė atmintis|operacinės atminties]], kad išties jie gali tenkinti tuos kriterijus, jei kas nors tą leistų. Bet kadangi gamintojai įdeda mygtukus, kuriais nieko tenai neprispaudysi ir komandų neįvesi, tai visvien gaunasi, kad kalkuliatoriumi nieko ir nesuprogramuosi, tai todėl ir netenkina jie tų kriterijų. Kalkuliatorių [[procesorių architektūra]] paprastai visgi gerokai skiriasi nuo įprastų procesorių - paprastai jie turi gana didelius [[registrai|registrus]] ir aparatinį perkodavimą tarp [[dešimtainė skaičiavimo sistema|dešimtainės skaičiavimo sistemos]], kurioje įvedami ar išvedami duomenys ir [[dvejetainė skaičiavimo sistema|dvejetainės skaičiavimo sistemos]], kurioje vykdo paskaičiavimus. Tuo pat metu operacinės atminties kalkuliatoriai paprastai turi visiškai nedaug, neretai tiesiog absurdiškai juokingą kiekį, paprastasni - kartais vos kelis ar kelioliką [[baitai|baitų]]. | |||
Aišku, būna ir išimčių - kai kurie labai jau pagerinti kalkuliatoriai leidžia įvedinėti proramas kokia nors [[Basic]] kalba ar netgi kokiu nors [[Python]]. Kas tokius kalkuliatorius gali naudoti - nelabai žinome, nes čia panašiau, kad fyčeris skirtas grynai mandrumui pavaizduoti. | Aišku, būna ir išimčių - kai kurie labai jau pagerinti kalkuliatoriai leidžia įvedinėti proramas kokia nors [[Basic]] kalba ar netgi kokiu nors [[Python]]. Kas tokius kalkuliatorius gali naudoti - nelabai žinome, nes čia panašiau, kad fyčeris skirtas grynai mandrumui pavaizduoti. | ||
Šiuo metu nuosavus sudėtingų, programuojamų ir grafinių kalkuliatorių procesorius su mikroprogramomis faktiškai kuria tik keturios firmos, įsitvirtinusios kaip keturi didieji kalkuliatorių gamintojai - tai yra [[Casio]], [[Hewlett-Packard]], [[Sharp]], ir [[Texas Instruments]]. Faktiškai tik šių firmų kalkuliatoriai duoda ir programavimo galimybes. Iš minėtų firmų Lietuvoje dažniau pasitaiko Casio ir Sharp skaičiuotuvai, kai kitos dvi - populiaresnės ir žinomesnės [[JAV]]. Kai kurių JAV aukštųjų mokyklų tik šios keturios firmos išvis tėra pripažįstamos, kitas laikant nepatikimomis. | |||
Tarp kitų kompanijų, kurios gamina kalkuliatorius, kurie turi mažiau galimybių (paprastai neprogramuojami ir mažiau funkcijų turintys), dažniau daro klaidas ir panašiai, yra ir daug kitų kompanijų - pvz., [[Canon]], Calculated Industries, VICTOR, [[Citizen]], Sentry, Datexx, Ativa, Monroe, [[Milan]], Seaciyan, Deli, Orpat, Vinacal, o taip pat ir išvis nežinia kokios kilmės neaiškūs Forpus, Maul, Eleven ir panašiai. Čia turim pasakyti, kad netgi jei kažkuri iš čia minimų kompanijų atrodo gera ir japoniška, tai nebūtinai reiškia, kad jos kalkuliatorius nedarys klaidų. Taip kad turėkite omeny, kad nebūtinai viskas bus gerai. Todėl geriau gal išleisti 10 eurų daugiau ir nusipirkti kažką geresnio. | |||
Praktiškai Lietuvoje renkantis, tenka rinktis vieną iš dviejų variantų - Sharp arba Casio, nes kiti - neprieinami [[irba]] per brangūs. Ką gi rinktis geriau? Savo funkcijų kiekiais, skaičiavimų greičiais ir panašiai Casio skaitosi truputį geriau. Tačiau Sharp turi gebėjimą neužmiršti tų skaičiavimų, kurie buvo daryti, pasilieka istoriją ir nepameta duomenų, išjungus. Tuo tarpu Casio, kad ir gudresni, po išjungimo lieka nusirezetinę. O kai reikia suvedinėti visokias lenteles ar šiaip kokias gudresnes formules, tai šitai smarkiai [[užpisti|užpisa]]. Taip kad jūsų pasirinkimas. | |||
Istoriškai geriausiai žinomos kai kurios klasikinės kalkuliatorių firmos: | |||
* [[Sinclair]] - sukūrė pirmus, tuomet dar beprotiškai brangius kišeninius kalkuliatorius | * [[Sinclair]] - sukūrė pirmus, tuomet dar beprotiškai brangius kišeninius kalkuliatorius | ||
* [[Texas Instruments]] - firma, kuri šiuolaikinius kalkuliatorius faktiškai ir sukūrė, nes sukūrė pirmas pigias ir geras jų [[mikroschemos|mikroschemas]] | * [[Texas Instruments]] - firma, kuri šiuolaikinius kalkuliatorius faktiškai ir sukūrė, nes sukūrė pirmas pigias ir geras jų [[mikroschemos|mikroschemas]] | ||
| 12 eilutė: | 20 eilutė: | ||
* [[Busicom]] - jau užmiršta japonų firma, kuri įsirašė į istoriją, kad nuo jai skirtų [[mikroprocesoriai|mikroprocesorių]] paskui atsirado [[mikrokompiuteriai]] | * [[Busicom]] - jau užmiršta japonų firma, kuri įsirašė į istoriją, kad nuo jai skirtų [[mikroprocesoriai|mikroprocesorių]] paskui atsirado [[mikrokompiuteriai]] | ||
* [[Casio]] - japonų firma, kuri sukūrė pirmą pasaulyje grafinį kalkuliatorių, kurio atvaizdavimas tapo standartu, palaikomu ir daugelio kitų kalkuliatorių | * [[Casio]] - japonų firma, kuri sukūrė pirmą pasaulyje grafinį kalkuliatorių, kurio atvaizdavimas tapo standartu, palaikomu ir daugelio kitų kalkuliatorių | ||
* Įvairios japonų kompanijos, pvz., [[Citizen | * [[Sharp]] - daugiametė Casio konkurentė, kuri vienu metu naujovių įvesdavo daugiau ir anksčiau, nors vėliau gal truputį nežymiai ir atsiliko | ||
* Įvairios kitos japonų kompanijos, pvz., [[Citizen]], [[Canon]], kurios kūrė ir populiarino kalkuliatorius vėliau | |||
Nors daugelis visiškai aklai pasitiki kalkuliatorių skaičiavimais, seniai žinomas faktas, kad kartais kalkuliatoriai irgi daro klaidas. Daro klaidas netgi tokie skaičiuotuvai, kurie būna visiškai geri ir tvarkingi. Kartais tos klaidos būna [[bugai]], esantys kalkuliatoriaus vidinėje programoje, pasireiškiantys visiškai netikėtai, bet būna ir didesnių neatidirbimų. Kaip pvz., labai dažnu atveju kalkuliatoriai nemoka sekti matematinės notacijos ir veiksmų prioritetų, todėl gali jums suskaičiuoti, kad 2+2*3=12, nors pagal normalią matematinę notaciją taip neturi būti. Tiesiog programuotojams paprasčiau veiksmus skaičiuoti nuosekliai, tai kalkuliatoriai neretai taip ir skaičiuoja. O paskui vaikai, kurie taip paskaičiavo, gauna [[mokykla|mokykloje]] dvejetus, o [[buhalteriai]] gauna [[baudos|baudas]]. | Nors daugelis visiškai aklai pasitiki kalkuliatorių skaičiavimais, seniai žinomas faktas, kad kartais kalkuliatoriai irgi daro klaidas. Daro klaidas netgi tokie skaičiuotuvai, kurie būna visiškai geri ir tvarkingi. Kartais tos klaidos būna [[bugai]], esantys kalkuliatoriaus vidinėje programoje, pasireiškiantys visiškai netikėtai, bet būna ir didesnių neatidirbimų. Kaip pvz., labai dažnu atveju kalkuliatoriai nemoka sekti matematinės notacijos ir veiksmų prioritetų, todėl gali jums suskaičiuoti, kad 2+2*3=12, nors pagal normalią matematinę notaciją taip neturi būti. Tiesiog programuotojams paprasčiau veiksmus skaičiuoti nuosekliai, tai kalkuliatoriai neretai taip ir skaičiuoja. O paskui vaikai, kurie taip paskaičiavo, gauna [[mokykla|mokykloje]] dvejetus, o [[buhalteriai]] gauna [[baudos|baudas]]. | ||
| 28 eilutė: | 37 eilutė: | ||
* Su spausdintuvu - dažniausiai paprasčiausi ar ekonominiai kalkuliatoriai, kurie turi papildomą išvedimą į mažą spausdintuvą, kai kuriose šalyse (bet ne Lietuvoje) tokie kalkuliatoriai gali būti naudojami ir vietoje kasos aparatų. | * Su spausdintuvu - dažniausiai paprasčiausi ar ekonominiai kalkuliatoriai, kurie turi papildomą išvedimą į mažą spausdintuvą, kai kuriose šalyse (bet ne Lietuvoje) tokie kalkuliatoriai gali būti naudojami ir vietoje kasos aparatų. | ||
== Dar žr. == | |||
* [[Grafinis kalkuliatorius]] - tai aukščiausia kalkuliatoriaus išsivystymo pakopa, realiai tai jau pilnavertis kompiuteris, tik kad apsimetantis kalkuliatoriumi | |||
[[Category:IT]] | [[Category:IT]] | ||