Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Liubavos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žyma: visualeditor
 
(nerodoma 11 tarpinių versijų, sukurtų 2 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:64836 1-1ef4b34e5b660a06384c6c59827db751.jpg|miniatiūra|Natangai puola ... vargas pralaimėjusiems]]
[[Vaizdas:Liubavos musis.jpg|miniatiūra|500px|Natangai puola ... vargas pralaimėjusiems]]
'''Liubavos mūšis'''  -  tai toks kryžiuočių sukalimas per prūsų sukilimą. Sukilę prūsai sukalė Vokiečių Teutonų ordino vadovybę ir apie 40 riterių. Tai labai neblogai, nes viduramžių mūšiuose žūdavo vidutiniškai apie 20 karių ir daug daugiau vietinių vyžočių  valstiečių.
 
'''Liubavos mūšis'''  -  tai toks kryžiuočių sukalimas per prūsų sukilimą. Sukilę prūsai sukalė Vokiečių Teutonų ordino vadovybę ir apie 40 riterių. Tai labai neblogai, nes viduramžių mūšiuose žūdavo vidutiniškai apie 20 karių ir daug daugiau vietinių vyžočių  valstiečių.


==Mūšio eiga ir priešistorė==
==Mūšio eiga ir priešistorė==


Herkus Mantas kaip prūsų sukilimo vadas su savo Natangais ir kitų genčių sąjungininkais įsiveržė į Kulmo srytį ir truputį paplėšikavo (pagal Teutonus) t.y. pakorė visus vyskupus, sudegino bažnyčias ir ketvirčiavo kas pirmą  krikščionį.
[[Herkus Mantas]], kaip prūsų sukilimo vadas, su savo [[Natangai|Natangais]] ir kitų genčių sąjungininkais įsiveržė į Kulmo sritį ir truputį paplėšikavo (pagal [[Teutonų ordinas|Teutonus]]) t.y. pakorė visus vyskupus, sudegino bažnyčias ir ketvirčiavo kas pirmą krikščionį.
 
Toliau keliavo į kokios tai Liubavos žemes. H.Manto žvalgyba pranešė apie dideles kryžiuočių pajėgas, einančias priešais. Mantas staigiai surengė gynybą, išstatė ratu vežimus ir prikrovė papje-mashe vaisiais ir visokiomis "gerovėmis" (sekso irgi).


Toliau  keliavo  į kokios tai  Liubavos žemes. H.Manto žvalgyba pranešė apie dideles kryžiuočių pajėgas, einančias priešais, Mantas staigiai  surengė  gynybą, išstatė ratu vežimus ir prikrovė papje-mashe vaisiais ir visokomis "gerovėmis" (sekso irgi).
Tokią "gerovę" užuodę teutonai visai paklaiko ir vedami savo vado magistro Helmericho užpuolė prūsų vežimus. Herkus Mantas (taipogi Monte) žinojo visus kryžeivių taktinius puolimus - raiteliai išsirikiuoja "kiaule" t.y. geležiniu trikampiu, įsibėgėja ir šluoja priešininkus kaip tankai, paskui bėga alebardistai ir šonuose arbaletininkai, kurie apšaudo flangus.


Tokią "gerovę" užuodę teutonai visai  paklaiko ir vedami savo vado  magistro Helmericho užpuolė prūsų vežimus. Herkus Mantas taipogi  Monte, žinojo visus kryžeivių taktinius puolimus  - raiteliai išsirykiuoja "kiaule" t.y. geležiniu trikampiu, įsibėgėja ir šluoja priešininkus  kaip tankai, paskui bėga alebardistai ir šonuose arbaletininkai, kurie apšaudo  flangus.
Mantas suskirstė pėstininkų būrius į keturias dalis, kurie ritmingai atsitraukė - pagal priešą "bėgo", o pats vietiniame miškelyje su natangų raiteliais pasislėpė. Paklaikę vokiečiai užpuolė prūsų vežimus ir vijosi bėgančius "kaimiečius". "Kiaulė" pakriko, raiteliai sustojo, alebardistai ėmė plėšti prūsų "atsargas" o čia jiems ir pasirodė - netikėtai, lyg nieko nebūtų buvę, prūsų kariai grįžo, o Herkus su natangais apsupo magistrą ir kitus prezidentus.


Mantas suskirstė pėstininkų būrius į keturias dalis, kurie ritmingai atsitraukė, pagal priešą "bėgo", pats vietiniame miškelyje  su natangų raiteliais pasislėpė. Paklaikę  vokiečiai užpuolė prūsų vežimus ir vijosi bėgančius "kaimiečius". Kiaulė pakriko, raiteliai sustojo, alebardistai ėmė plėšti prūsų  "atsargas", čia kaip  jiems netikėtai, prūsų kariai  grįžo, o  Herkus  su  natangais apsupo  magistrą ir kitus prezidentus.
Kas dėjosi, galima tik numanyti - ar pamovė ant kuolo tą Helmerichą, ar žarnas paleido - prūsų kronikos nemini, nes jos nieko nemini. O vat kryžiuočiai labai "gerai" įvertino Herkaus Manto veiksmus ir tris dienas nepaliaujamai verkė.


Kas dėjosi, galima tik numanyti - ar pamovė ant kuolo  tą Helmerichą ar žarnas paleido, prūsų  kronikos nemini, nes jos nieko nemini. O vat kryžiuočiai labai "gerai"  įvertino Herkaus Manto veiksmus ir tris dienas  nepaliaujamai verkė.
[[Category:Mūšiai]]

Dabartinė 16:54, 11 spalio 2025 versija

Natangai puola ... vargas pralaimėjusiems

Liubavos mūšis - tai toks kryžiuočių sukalimas per prūsų sukilimą. Sukilę prūsai sukalė Vokiečių Teutonų ordino vadovybę ir apie 40 riterių. Tai labai neblogai, nes viduramžių mūšiuose žūdavo vidutiniškai apie 20 karių ir daug daugiau vietinių vyžočių valstiečių.

Mūšio eiga ir priešistorė

Herkus Mantas, kaip prūsų sukilimo vadas, su savo Natangais ir kitų genčių sąjungininkais įsiveržė į Kulmo sritį ir truputį paplėšikavo (pagal Teutonus) t.y. pakorė visus vyskupus, sudegino bažnyčias ir ketvirčiavo kas pirmą krikščionį.

Toliau keliavo į kokios tai Liubavos žemes. H.Manto žvalgyba pranešė apie dideles kryžiuočių pajėgas, einančias priešais. Mantas staigiai surengė gynybą, išstatė ratu vežimus ir prikrovė papje-mashe vaisiais ir visokiomis "gerovėmis" (sekso irgi).

Tokią "gerovę" užuodę teutonai visai paklaiko ir vedami savo vado magistro Helmericho užpuolė prūsų vežimus. Herkus Mantas (taipogi Monte) žinojo visus kryžeivių taktinius puolimus - raiteliai išsirikiuoja "kiaule" t.y. geležiniu trikampiu, įsibėgėja ir šluoja priešininkus kaip tankai, paskui bėga alebardistai ir šonuose arbaletininkai, kurie apšaudo flangus.

Mantas suskirstė pėstininkų būrius į keturias dalis, kurie ritmingai atsitraukė - pagal priešą "bėgo", o pats vietiniame miškelyje su natangų raiteliais pasislėpė. Paklaikę vokiečiai užpuolė prūsų vežimus ir vijosi bėgančius "kaimiečius". "Kiaulė" pakriko, raiteliai sustojo, alebardistai ėmė plėšti prūsų "atsargas" o čia jiems ir pasirodė - netikėtai, lyg nieko nebūtų buvę, prūsų kariai grįžo, o Herkus su natangais apsupo magistrą ir kitus prezidentus.

Kas dėjosi, galima tik numanyti - ar pamovė ant kuolo tą Helmerichą, ar žarnas paleido - prūsų kronikos nemini, nes jos nieko nemini. O vat kryžiuočiai labai "gerai" įvertino Herkaus Manto veiksmus ir tris dienas nepaliaujamai verkė.