Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Gravitacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit |
|||
| (nerodoma 10 tarpinių versijų, sukurtų 3 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Grav.jpg|miniatiūra|Lygtai gali iš Žemės pabėgti, bet realiai be pagreičio....]] | [[Vaizdas:Grav.jpg|miniatiūra|500px|Lygtai gali iš Žemės pabėgti, bet realiai be pagreičio....]] | ||
'''Gravitacija''' - tai aplamai mums [[Kliedesiai|nežinoma]] jėga, apie kurią mes dalinai sužinome iškritę iš 9 aukšto, o ir iš net baisesnio - pirmo. Iškritę iš 9-to aukšto mes beveik nieko nesužinome, bet jeigu krentam iš pirmo ir ne ant galvos, tai sužinome, kad mus veikia tokia tai '''gravitacija'''. | |||
Gravitacija mus laiko ant žemės, nes jei nebūtų gravitacijos, tai mes po kokio nors akmens amžiaus būtume išlėkę į kosmosą. '''Gravitacija''' - nuo žodžio grafitas ar gravijas, tai gražiai skamba, bet yra kuo natūraliausia skalda tiesiant kelius. | |||
== Viskas apie gravitaciją == | |||
Viduramžiais gravitacija siekė mus mažiau, nes nieko apie ją nežinojome. Toliau darėsi sudėtingiau - kai Einšteinas atrado E=mc², mes supratome, kad masė (t.y. svoris, kažkaip taip...) turi dar ir energiją. | |||
Šių laikų supratimas apie gravitaciją yra labai painus ir kosmiškas. Visatoje - turintys kritinę masę kūnai tampa simetriškai apvalūs, nes masės gravitacija vienodai pritraukia apie save t.y. kuo storesnis žmogus, tuo daugiau turi gravitacijos ir yra apvalus. | |||
Bet Žemėje visai kitaip - kiekvieną kūną veikia ta pati gravitacija su ta pačia jėga - 9,81 m/s nesvarumo pagreičiu (ar tai panašiai). Todėl nesvarbu ar numesi žmogų, ar knygą, ar veidrodį - visi kris vienodu greičiu, nes juos trauks ta pati jėga. | |||
Gravitacija traukia viską - fotonus, neutronus, elektronus, protonus ir taipogi [[kvarkas|kvarkus]] (tokias žemiškas būtybes, be kūno). | Gravitacija traukia viską - fotonus, neutronus, elektronus, protonus ir taipogi [[kvarkas|kvarkus]] (tokias žemiškas būtybes, be kūno). | ||
Gravitacija turi savo ribas, nes kuo | Gravitacija turi savo ribas, nes kuo mažesnė gravitacija, tuo mažesnis traukimas, ir kūnai krenta lėčiau. Gravitaciją įmanoma su didelėmis pastangomis įveikti ir jai pasipriešinti - taip veikia skraidymas. Leonardas da Vinčis tai jau šešioliktame amžiuje žinojo ir nubraižė antigravitacinius sparnus galinčius įveikti [[9001|9k]] km/h pagreitį ir sklandyti nemokamai. Bet pirmą kartą tokiu būdu gravitacija tebuvo įveikta tik [[1904]] su broliais Wright'ais, kurie pasistatė lėktuvą, pakilo į orą, pasklandė ir taip įrodė, kad gravitaciją galima įveikti. | ||
Tarkim pvz. kaip kristi ir nenukristi - turi būti tam tikras judėjimo greitis, kuriuo krentame į gravitacijos objektą, bet vistiek judame savo pagreičiu. Taip juda visi palydovai (satelitai) ir krisdami į žemę nenukrenta, vien tik skrenda. Taip artimame kosmose pasiekiama antigravitacija t.y. nesvarumas: kosmonautai kosminiame laive juda tam tikru greičiu ir... krenta į žemę, bet kadangi ji apvali, pasiekus horizontą mes tolstame, bet ir vėl dėl gravitacijos krentame ir tai karts po karto. | |||
Keista, bet po tam tikrų narkotikų ir alkoholio poveikio gravitacija sustiprėja ir.. veikia nenumaldomai daugiau. Atvirkštinis atvejis gali būti sapnuose, bet ir tai ne visada. | |||
Dar gravitacijos pagalba buvo nustatyta kokia tai stebuklinga juodoji materija, kurios mes nematome, bet šviesa sklinda per tuos objektus ne tiesiai, o kažkokiu kampu, lygtai nematomas kūnas ją pritraukia. | |||
Aplamai Einšteinas manė, kad kuo sunkesnis kūnas, tuo daugiau erdvėje atsiranda kreivumo traukos - tarkim jei ant ištempto polietileno plėvės numetam rutulį ir mažesnius rutuliukus, tai tas didelis rutulys visus pritrauks. (p.s. tai magnetizmo jėga, o ne traukos jėga) | |||
== Kitos gravitacijos == | |||
* Dar yra filmas „[[Gravity|Gravitacija]]”<ref>[https://www.forumcinemas.lt/event/303572/title/gravitacija/ Filmas Gravitacija]</ref>, bet ten apie kosminį seksą su kiniečių-rusų kosmine stotimi, nors ten visi krenta, bet su gravitacijos poveikiu mažai turi bendro, o tik su scenarijumi, bet tai nesvarbu... | |||
{{References}} | |||
[[Category:Mokslas]] | [[Category:Mokslas]] | ||
[[Category:Fizika]] | [[Category:Fizika]] | ||
Dabartinė 17:27, 10 spalio 2025 versija
Gravitacija - tai aplamai mums nežinoma jėga, apie kurią mes dalinai sužinome iškritę iš 9 aukšto, o ir iš net baisesnio - pirmo. Iškritę iš 9-to aukšto mes beveik nieko nesužinome, bet jeigu krentam iš pirmo ir ne ant galvos, tai sužinome, kad mus veikia tokia tai gravitacija.
Gravitacija mus laiko ant žemės, nes jei nebūtų gravitacijos, tai mes po kokio nors akmens amžiaus būtume išlėkę į kosmosą. Gravitacija - nuo žodžio grafitas ar gravijas, tai gražiai skamba, bet yra kuo natūraliausia skalda tiesiant kelius.
Viskas apie gravitaciją
Viduramžiais gravitacija siekė mus mažiau, nes nieko apie ją nežinojome. Toliau darėsi sudėtingiau - kai Einšteinas atrado E=mc², mes supratome, kad masė (t.y. svoris, kažkaip taip...) turi dar ir energiją.
Šių laikų supratimas apie gravitaciją yra labai painus ir kosmiškas. Visatoje - turintys kritinę masę kūnai tampa simetriškai apvalūs, nes masės gravitacija vienodai pritraukia apie save t.y. kuo storesnis žmogus, tuo daugiau turi gravitacijos ir yra apvalus.
Bet Žemėje visai kitaip - kiekvieną kūną veikia ta pati gravitacija su ta pačia jėga - 9,81 m/s nesvarumo pagreičiu (ar tai panašiai). Todėl nesvarbu ar numesi žmogų, ar knygą, ar veidrodį - visi kris vienodu greičiu, nes juos trauks ta pati jėga.
Gravitacija traukia viską - fotonus, neutronus, elektronus, protonus ir taipogi kvarkus (tokias žemiškas būtybes, be kūno).
Gravitacija turi savo ribas, nes kuo mažesnė gravitacija, tuo mažesnis traukimas, ir kūnai krenta lėčiau. Gravitaciją įmanoma su didelėmis pastangomis įveikti ir jai pasipriešinti - taip veikia skraidymas. Leonardas da Vinčis tai jau šešioliktame amžiuje žinojo ir nubraižė antigravitacinius sparnus galinčius įveikti 9k km/h pagreitį ir sklandyti nemokamai. Bet pirmą kartą tokiu būdu gravitacija tebuvo įveikta tik 1904 su broliais Wright'ais, kurie pasistatė lėktuvą, pakilo į orą, pasklandė ir taip įrodė, kad gravitaciją galima įveikti.
Tarkim pvz. kaip kristi ir nenukristi - turi būti tam tikras judėjimo greitis, kuriuo krentame į gravitacijos objektą, bet vistiek judame savo pagreičiu. Taip juda visi palydovai (satelitai) ir krisdami į žemę nenukrenta, vien tik skrenda. Taip artimame kosmose pasiekiama antigravitacija t.y. nesvarumas: kosmonautai kosminiame laive juda tam tikru greičiu ir... krenta į žemę, bet kadangi ji apvali, pasiekus horizontą mes tolstame, bet ir vėl dėl gravitacijos krentame ir tai karts po karto.
Keista, bet po tam tikrų narkotikų ir alkoholio poveikio gravitacija sustiprėja ir.. veikia nenumaldomai daugiau. Atvirkštinis atvejis gali būti sapnuose, bet ir tai ne visada.
Dar gravitacijos pagalba buvo nustatyta kokia tai stebuklinga juodoji materija, kurios mes nematome, bet šviesa sklinda per tuos objektus ne tiesiai, o kažkokiu kampu, lygtai nematomas kūnas ją pritraukia.
Aplamai Einšteinas manė, kad kuo sunkesnis kūnas, tuo daugiau erdvėje atsiranda kreivumo traukos - tarkim jei ant ištempto polietileno plėvės numetam rutulį ir mažesnius rutuliukus, tai tas didelis rutulys visus pritrauks. (p.s. tai magnetizmo jėga, o ne traukos jėga)
Kitos gravitacijos
- Dar yra filmas „Gravitacija”[1], bet ten apie kosminį seksą su kiniečių-rusų kosmine stotimi, nors ten visi krenta, bet su gravitacijos poveikiu mažai turi bendro, o tik su scenarijumi, bet tai nesvarbu...
Visokie šaltiniai beigi nuorodos
Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.