1 000
pakeitimų
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
| (nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
Jei rimčiau kalbant, tai QNX tikrai buvo įdomus dalykas, o plačioje publikoje žinomumą įgavo su trenksmu, kai kokiais gal [[1999]] metais ėmė ir paleido į internetus parsisiuntimui tokį [[QNX diskelis|QNX diskelį]]. Tiksliau, diskelio atvaizdą. O visas tas atvaizdas sutilpdavo į paprastą [[flopikas|flopiką]], teturėjusį 1,44 [[megabaitas|megabaitus]] talpos. Ir į tenai tilpdavo visa OS, jos kažkokie utilitai, [[grafinė aplinka]], interneto palaikymas, draiveriai, failų valdymo programa, internetų [[naršyklė]], [[elektroninis paštas]] kažkoks, reklaminis filmukas nedidelis, dar koksai tai žaidimas, kalkuliatorius ir dar kažkokių smulkmenų. Ir visa tai ekrane atrodė gražiau negu tuometiniai [[Windows]]. | Jei rimčiau kalbant, tai QNX tikrai buvo įdomus dalykas, o plačioje publikoje žinomumą įgavo su trenksmu, kai kokiais gal [[1999]] metais ėmė ir paleido į internetus parsisiuntimui tokį [[QNX diskelis|QNX diskelį]]. Tiksliau, diskelio atvaizdą. O visas tas atvaizdas sutilpdavo į paprastą [[flopikas|flopiką]], teturėjusį 1,44 [[megabaitas|megabaitus]] talpos. Ir į tenai tilpdavo visa OS, jos kažkokie utilitai, [[grafinė aplinka]], interneto palaikymas, draiveriai, failų valdymo programa, internetų [[naršyklė]], [[elektroninis paštas]] kažkoks, reklaminis filmukas nedidelis, dar koksai tai žaidimas, kalkuliatorius ir dar kažkokių smulkmenų. Ir visa tai ekrane atrodė gražiau negu tuometiniai [[Windows]]. | ||
Tai žmonės kai tą QNX pamatydavo, tai nepatikėdavo, kad taip gali būti, nes to iš principo negalėjo būti, nes tą patį daranti Wimdozė praktikoje užimdavo net ne [[100]], o kelis šimtus kartų daugiau ir dirbdavo belekiek kartų lėčiau. | Tai žmonės kai tą QNX pamatydavo, tai nepatikėdavo, kad taip gali būti, nes to iš principo negalėjo būti, nes tą patį daranti Wimdozė praktikoje užimdavo net ne [[100]], o kelis šimtus kartų daugiau ir dirbdavo [[belekiek]] kartų lėčiau. | ||
Tai išties viskas buvo dėka paprasto dalyko: QNX branduolys yra labai nedidelis, parašytas [[asembleris|asembleriu]], o dar visos bibliotekinės funkcijos irgi kažkokios labai gerai apgalvotos, tai vat gerai programuojant, kai [[programuotojai]] teisingi, tai ir gaunasi viskas gerai. | Tai išties viskas buvo dėka paprasto dalyko: QNX branduolys yra labai nedidelis, parašytas [[asembleris|asembleriu]], o dar visos bibliotekinės funkcijos irgi kažkokios labai gerai apgalvotos, tai vat gerai programuojant, kai [[programuotojai]] teisingi, tai ir gaunasi viskas gerai. | ||
| 12 eilutė: | 12 eilutė: | ||
Tai čia dar pastebėkim, kad jau nuo to laiko Wimdozė išaugo kokį dar 100 kartų, tai sudauginus, gaunasi akivaizdžiai, kad QNX būtų bent [[9000]] kartų geresnė. | Tai čia dar pastebėkim, kad jau nuo to laiko Wimdozė išaugo kokį dar 100 kartų, tai sudauginus, gaunasi akivaizdžiai, kad QNX būtų bent [[9000]] kartų geresnė. | ||
Dar reikia pasakyti, kad QNX taigi savo esme - kažkoksai ten [[UNIX]], tik kad gudrus toks. | Dar reikia pasakyti, kad QNX taigi savo esme - kažkoksai ten [[UNIX]], tik kad gudrus toks. Išties tai pradžioje, kai [[1981]] buvo išleista, tai ši sistema taip ir vadinosi - QUNIX, o tik paskui, [[1983]] metais persivadino į QNX. | ||
Skirtingai nuo gražiai atrodžiusios, bet sėkmingai nusibaigusios [[BeOS]], QNX sistema, kad ir kreivais keliais, bet vis dar egzistuoja ir panašu, kad pakankamai ilgai gyvens. Jos kūrėjai susiprato užsiimti nišą - visokius kompaktiškus prietaisus ir tas sistemas, kur reikia darbo realiame laike palaikymo. Tai visokie [[Linux]] tokių galimybių gerų neduoda, tai štai QNX ir gyvuoja po truputį. | Skirtingai nuo gražiai atrodžiusios, bet sėkmingai nusibaigusios [[BeOS]], QNX sistema, kad ir kreivais keliais, bet vis dar egzistuoja ir panašu, kad pakankamai ilgai gyvens. Jos kūrėjai susiprato užsiimti nišą - visokius kompaktiškus prietaisus ir tas sistemas, kur reikia darbo realiame laike palaikymo. Tai visokie [[Linux]] tokių galimybių gerų neduoda, tai štai QNX ir gyvuoja po truputį. | ||
| 18 eilutė: | 18 eilutė: | ||
== Ar tikrai gera buvo QNX operacinė sistema? == | == Ar tikrai gera buvo QNX operacinė sistema? == | ||
Pilnavertė, normaliai instaliuojama QNX buvo kaip reikiant kiaura, praktiškai nepritaikyta darbui, neturinti netgi programos failams tvarkyt ar kitų panašių dalykų, nors ta pati failų tvarkymo programa buvo įdėta į tą marketinginį demo [[flopikas|flopiką]]. Nebuvo standartiniame instale ir tos [[Interneto naršyklė|Interneto naršyklės]], ir kitų dalykų. Taigi, susiinstaliuoji sau kažkokią aplinką ir gauni kažką netgi gerokai prastesnio, negu senovinis [[CDE]], tačiau be CDE galimybių. | Pilnavertė, normaliai instaliuojama QNX buvo kaip reikiant kiaura, praktiškai nepritaikyta darbui, neturinti netgi programos failams tvarkyt ar kitų panašių dalykų, nors ta pati failų tvarkymo programa buvo įdėta į tą marketinginį demo [[flopikas|flopiką]]. Nebuvo standartiniame instale ir tos [[Interneto naršyklė|Interneto naršyklės]], ir kitų dalykų, nepaisant to, kad jie tikrai buvo tame demo. Taigi, susiinstaliuoji sau kažkokią aplinką ir gauni kažką netgi gerokai prastesnio, negu senovinis [[CDE]], tačiau be CDE galimybių. | ||
Keistai veikia tos [[kompiuterastai|kompiuterastų]] galvos - padaro gerą daiktą, bet kažkodėl pateikia kaip iškarpytą jovalą. | Keistai veikia tos [[kompiuterastai|kompiuterastų]] galvos - padaro gerą daiktą, bet kažkodėl pateikia kaip iškarpytą jovalą. | ||
pakeitimų