456
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Autizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 5 tarpinės versijos, sukurtos 4 naudotojų) | |||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
Nepagarbiai dar daugelis autistų vadinami [[autai|autais]], tai čia kad trumpiau būtų. Pagarbiai tai dar būna kalbama, kad yra toksai [[Aspergerio sindromas]]... | Nepagarbiai dar daugelis autistų vadinami [[autai|autais]], tai čia kad trumpiau būtų. Pagarbiai tai dar būna kalbama, kad yra toksai [[Aspergerio sindromas]]... | ||
Bendrai tai sako, kad yra trys esminiai autizmo bruožai: negebėjimas pamatyti kokių nors dalykų visumos, negebėjimas įsijausti į ko nors galvą ir negebėjimas planuotis savo reikalų. Visgi tų bruožų yra ir daugiau, o ir neaišku, kuris iš kurio kyla, o ir paprasti žmonės tų autistinių savybių irgi turi, o ir šiaip nėra ribos nuo normalaus žmogaus iki visiško autisto, taip kad čia panašiai gal kaip su kokiu intelektu, tik vat fragmentiškai, apie kažkokią vieną ar kelias to mąstymo savybes. | Bendrai tai sako, kad yra trys esminiai autizmo bruožai: negebėjimas pamatyti kokių nors dalykų visumos, negebėjimas natūraliai ir lengvai pagauti [[kontekstai|kontekstų]], negebėjimas įsijausti į ko nors galvą ir negebėjimas planuotis savo reikalų. Visgi tų bruožų yra ir daugiau, o ir neaišku, kuris iš kurio kyla, o ir paprasti žmonės tų autistinių savybių irgi turi, o ir šiaip nėra ribos nuo normalaus žmogaus iki visiško autisto, taip kad čia panašiai gal kaip su kokiu intelektu, tik vat fragmentiškai, apie kažkokią vieną ar kelias to mąstymo savybes. | ||
| 16 eilutė: | 16 eilutė: | ||
* Domėjimasis traukiniais. | * Domėjimasis traukiniais. | ||
* Baimė žaisti [[Kerlingą]]. | * Baimė žaisti [[Kerlingą]]. | ||
* [[Aleksitimija]]. | |||
* Laimės pojūtis važiuojant automobiliu. | * Laimės pojūtis važiuojant automobiliu. | ||
* Baimės pojūtis važiuojant automobiliu. | * Baimės pojūtis važiuojant automobiliu. | ||
| 22 eilutė: | 23 eilutė: | ||
* Kitų žmonių judesių kartojimas. | * Kitų žmonių judesių kartojimas. | ||
* Kitų žmonių judesių kartojimo funkcijos sumažėjimas. | * Kitų žmonių judesių kartojimo funkcijos sumažėjimas. | ||
* [[Echolalija]]. | * [[Echolalija]]. | ||
* Apatija važiuojant automobiliu. | * Apatija važiuojant automobiliu. | ||
* Sugebėjimas išrasti automobilį. | * Sugebėjimas išrasti automobilį. | ||
| 29 eilutė: | 30 eilutė: | ||
Autistų savybės, netgi paprasčiausios autizmo skalės reikšmės nėra pasiskirsčiusios pagal normalųjį dėsnį. Didelę dalį [[neurotipikai|neurotipikų]] (taip vadinami mažą autizmo skalės reikšmę turintys asmenys) galima lengvai sutalpinti ant normaliojo skirstinio kuprų. Nepaisant sunkinančios aplinkybės - neurotipikai nesitenkina paprastu jų sudėliojimu ant kuprų, jie strimgalviškai bando grūstis kuo arčiau normaliojo skirstinio viršūnės. Plačiau apie šį reiškinį galima pasiskaityti straipsnyje apie [[normalusis skirstinys|normalųjį skirstinį]]. | Autistų savybės, netgi paprasčiausios autizmo skalės reikšmės nėra pasiskirsčiusios pagal normalųjį dėsnį. Didelę dalį [[neurotipikai|neurotipikų]] (taip vadinami mažą autizmo skalės reikšmę turintys asmenys) galima lengvai sutalpinti ant normaliojo skirstinio kuprų. Nepaisant sunkinančios aplinkybės - neurotipikai nesitenkina paprastu jų sudėliojimu ant kuprų, jie strimgalviškai bando grūstis kuo arčiau normaliojo skirstinio viršūnės. Plačiau apie šį reiškinį galima pasiskaityti straipsnyje apie [[normalusis skirstinys|normalųjį skirstinį]]. | ||
=== Autizmo istorija === | === Autizmo istorija === | ||
| 65 eilutė: | 65 eilutė: | ||
* [[Aspergerio sindromas]] - asocialumas pramaišiui su stereotipijomis ir siaurais interesais, tačiau be silpnaprotystės ar antisocialaus elgesio požymių, kas ir yra klasikinis autizmas ryškiausiame pavidale. | * [[Aspergerio sindromas]] - asocialumas pramaišiui su stereotipijomis ir siaurais interesais, tačiau be silpnaprotystės ar antisocialaus elgesio požymių, kas ir yra klasikinis autizmas ryškiausiame pavidale. | ||
Reikia čia dar pridurti, kad bendrai tai nelabai gaunasi pasakyti, kur ta riba tarp autizmo ir [[psichopatija|psichopatijos]] ar dar kokių nors sutrikimų. | Reikia čia dar pridurti, kad bendrai tai nelabai gaunasi pasakyti, kur ta riba tarp autizmo ir [[psichopatija|psichopatijos]] (nes pats Hans Asperger savo atrastą sindromą vadino autistine psichopatija) ar dar kokių nors sutrikimų - dažnas pastebi, kad itin daug čia yra panašumų su [[asmenybės sutrikimai|asmenybės sutrikimais]]: ir žmogus kaip žmogus, ir bendrauti galima, tiktai kad kažkas keistai čia. | ||
=== Žymūs istoriniai autistai === | === Žymūs istoriniai autistai === | ||
| 72 eilutė: | 71 eilutė: | ||
== Kiek rimčiau apie autizmą == | == Kiek rimčiau, giliau ir nuobodžiau apie autizmą == | ||
Autistinio spektro sutrikimai - viena iš gana smarkiai tiriamų psichoneurologijos sričių, kur vis dar labai daug neaiškumų. Tai atsispindi ir galimose sutrikimo sąsajose, ir vis besikeičiančiuose klasifikavimuose. | Autistinio spektro sutrikimai - viena iš gana smarkiai tiriamų psichoneurologijos sričių, kur vis dar labai daug neaiškumų. Tai atsispindi ir galimose sutrikimo sąsajose, ir vis besikeičiančiuose klasifikavimuose. | ||
=== Aspergerio autizmas ir Bleulerio autizmas === | === Aspergerio autizmas ir Bleulerio autizmas === | ||
Pradekime nuo to, kad autizmo sąvoką sukūrė toksai schizofrenijos atradėjas ir nagrinėtojas [[Eugen Bleuler]], dar [[1902]]. Jis pastebėjo, kad ankstyvu metu, kol dar nėra jokių bent kiek aiškesnių schizofrenijos simptomų, visvien kai kurių žmonių mąstymas, kalbos ir elgesys (kartais - netgi mimika ir kita [[neverbalika]]) skiriasi nuo įprastų. Paprastai tokie skirtumai pastebimi dar paauglystėje ar netgi anksčiau, o paskui, po kiek laiko, tokie žmonės ima [[kliedesiai|kliedėti]], pakinta jų mąstymas, randasi tokia būsena, kokia šiais laikais vadinama [[apofenija]], o dar vėliau - atsiranda ir [[psichozė|psichotiniai]] epizodai. Kita vertus, kartais schizofrenija tokiems žmonėms gali ir neišsivystyti, nors keistumai gali išlikti visą gyvenimą. Tokius keistumus Bleuler ir pavadino autizmu. | Pradekime nuo to, kad autizmo sąvoką sukūrė toksai schizofrenijos atradėjas ir nagrinėtojas [[Eugen Bleuler]], dar [[1902]]. Jis pastebėjo, kad ankstyvu metu, kol dar nėra jokių bent kiek aiškesnių schizofrenijos simptomų, visvien kai kurių žmonių mąstymas, kalbos ir elgesys (kartais - netgi mimika ir kita [[neverbalika]]) skiriasi nuo įprastų. Paprastai tokie skirtumai pastebimi dar [[paauglystė|paauglystėje]] ar netgi anksčiau, o paskui, po kiek laiko, tokie žmonės ima [[kliedesiai|kliedėti]], pakinta jų mąstymas, randasi tokia būsena, kokia šiais laikais vadinama [[apofenija]], o dar vėliau - atsiranda ir [[psichozė|psichotiniai]] epizodai. Kita vertus, kartais schizofrenija tokiems žmonėms gali ir neišsivystyti, nors keistumai gali išlikti visą gyvenimą. Tokius keistumus Bleuler ir pavadino autizmu. | ||
Esminiai Bleuler autizmo požymiai buvo keistas mąstymas, sutrikęs socialinis bendravimas, kraštutinai geras emocinis jautrumas, empatiškumas ir gana tipiškas alogiškumas, [[asociatyvinis mąstymas]] su keistomis, normaliu mąstymu nepaaiškinamais įsitikinimais. | Esminiai Bleuler autizmo požymiai buvo keistas mąstymas, sutrikęs socialinis bendravimas, kraštutinai geras emocinis jautrumas, empatiškumas ir gana tipiškas alogiškumas, [[asociatyvinis mąstymas]] su keistomis, normaliu mąstymu nepaaiškinamais įsitikinimais. | ||
| 142 eilutė: | 141 eilutė: | ||
Kadangi socioekonominiai faktoriai patys irgi gali sunkiai traumuoti vaiką, mes negalime vertinti tokio diagnozavimo kaip klaidingo ar kenksmingo, tačiau rekomenduojame jį vykdyti atsargiai, su tėvų supratimu ir būtinai imantis priemonių, kad vaikas būtų gerai integruojamas. Būtina turėti omeny, kad neretai tokių diagnozių vaikams nori ir asocialūs asmenys, kurie vėliau nesirūpina vaiku, pašalpas tiesiog pragerdami. Tokiais atvejais pašalpa gali būti situaciją bloginančiu faktoriumi. | Kadangi socioekonominiai faktoriai patys irgi gali sunkiai traumuoti vaiką, mes negalime vertinti tokio diagnozavimo kaip klaidingo ar kenksmingo, tačiau rekomenduojame jį vykdyti atsargiai, su tėvų supratimu ir būtinai imantis priemonių, kad vaikas būtų gerai integruojamas. Būtina turėti omeny, kad neretai tokių diagnozių vaikams nori ir asocialūs asmenys, kurie vėliau nesirūpina vaiku, pašalpas tiesiog pragerdami. Tokiais atvejais pašalpa gali būti situaciją bloginančiu faktoriumi. | ||
== Autistinio elgesio pavyzdžiai == | |||
Autizmui būdingas negebėjimas suprasti įvairių situacinių kontekstų, nerašytų taisyklių, pajusti elgesio normų ir panašiai, tad tipiški sunkesni autistinio elgesio atvejai būna labai ryškūs, specifiški ir neretai konfliktiniai. Dažnas vertina autistus kaip ne šiaip konfliktinius, o tiesiog antisocialius, tačiau dažniausiai toksai autistinis elgesys ir mąstymas labai skiriasi nuo [[antisocialus asmenybės sutrikimas|antisocialaus asmenybės sutrikimo]]. Esmė ta, kad autistas savo galvoje susikuria kažkokį taisyklių rinkinį, kurį naudoja kaip teisingumo matą. Taisyklių rinkinys gali būti pakankamai sudėtingas - kai kurie autistai gali perskaityti ištisas krūvas įstatymų. Tačiau bet kuriuo atveju autistas gali nesuprasti bendrų [[moralė|moralės]] principų ir to, kas yra etinių normų svoriai ir sąlyginumai. Nepaisant tokio visiško negebėjimo, autistai dažnai turi nepaprastai stiprų teisingumo/neteisingumo jausmą, kuris juos gali privesti iki visiškai neadekvataus elgesio, įskaitant ir agresiją. | |||
Čia pavyzdžiui pateikiame vieną labai ryškią istoriją. | |||
=== Autistas tampa nusikaltėliu === | |||
Tai [[JAV]] nutikusi istorija - [[1980]] metais toksai Mark DeFriest, diagnozuotas autistas, buvo nuteistas 4 metais [[kalėjimas|kalėjimo]] - o viskas dėl to, kad jo tėvas jam paliko savo darbo įrankius kaip palikimą. Bet tie įrankiai buvo palikti pas tėvo darbdavį firmoje, ir kolei nebuvo įsiteisėję teisiniai sprendimai, jie neturėjo būti judinami. Visiškai įsitikinęs savo teisumu, autistiškas Mark DeFriest tiesiog nuvarė į savo mirusio tėvo darbovietę ir tuos įrankius pasivogė. Kadangi vagystės [[faktas]] įvyko, jis buvo nuteistas, ir nesvarbu, kad paskui tie įrankiai ir buvo jam pripažinti pagal paveldėjimo teisę. Kadangi savo kaltės dėl vagystės nepripažino, negalėjo gauti lygtinio nuteisimo, todėl gavo tikrą bausmę. | |||
Sėdėdamas kalėjime, Mark DeFriest, turėdamas labai gerą vizualinę atminti, pradėjo padirbinėti raktus iš pačių elementariausių žaliavų, kad galėtų atsirakinti kalėjimo duris. Kadangi skaitė, kad kalėjime sėdi neteisingai, tai tiesiog pabėginėjo iš kalėjimo. Taigi, nors galėjo būti paleistas smarkiai anksčiau laiko (nes pasodintas buvo už formalų pažeidimą), gaudavo tiek nuobaudų, kad ne tik kad būdavo grąžinamas atgal, bet būdavo ir nuteisiamas už pabėgimą. Vyrukas iš kalėjimo bandė pabėgti 13 kartų, iš kurių 7 kartus sugebėjo pabėgti sėkmingai, tad buvo nuteisiamas ir vėl, ir vėl, ir vėl. | |||
Raktus pasidarydavo dėl to, kad vos pamatęs, tiesiog labai tiksliai įsimindavo rakto formą ir dydį, o paskui jau kopiją pasidarydavo iš ko papuola - pvz., iš supresuotos folijos, iš gėrimų skardinės ar iš dar kokio nors daikto. | |||
Kadangi teisinės sistemos darbuotojai nesuprato, kad jis autistas (arba, tiksliau, gal ir suprato, bet į tai neatsižvelgė), tai Mark DeFriest sumoje atsėdėjo 34 metus kalėjimo, kol apie jį buvo sukurtas kino filmas - per jį jis ir pagarsėjo, o paskui buvo pradėtas nagrinėti ir jo išankstinio paleidimo klausimas. Deja, kadangi jis pats irgi nesuprato, kas negerai su jo įsivaizdavimu apie teisingumą, ir nesuprato, kaip ta teisinė sistema ir įstatymai veikia, tai jis savo pažeidimus darė vėl ir vėl. Neskaitant pabėgimų, vien smulkių disciplinarinių nuobaudų per savo sėdėjimo laiką jis gavo kelis šimtus - labai retas kalinys tiek surenka - net 27 metus jis praleido vienutėje (karceryje), kaip kokie nors didžiausi nusikaltėliai. | |||
Kai [[2014]] buvo išleistas filmas apie jį, jo bendras bausmių laikas buvo išaugęs tiek, kad jam buvo numatyta sėdėti iki [[2085]] metų. Ir nors [[psichiatrai]] ir įvairūs visuomenės aktyvistai pasiekė, kad prasidėtų jo bausmių peržiūra ir jos būtų sutrumpintos, savo atžagariu elgesiu Mark DeFriest galų gale pasiekė to, kad vėl buvo grąžintas į kalėjimą, kuriame ir sėdėjo, ir matotmai tebesėdi iki šiolei. Jokių naujų žinių apie jo paleidimą ar bausmių peržiūrą iki šiolei taip ir nepasigirdo. | |||
Iš šio pavyzdžio matom, kad tas autistinis kontekstų ir taisyklių nesupratimas gali būti labai sunkiai suderinamas su visuomenei įprastomis tvarkomis. | |||
[[Category:Medicina]] | [[Category:Medicina]] | ||
[[Category:Sutrikimai]] | [[Category:Sutrikimai]] | ||