456
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
| (nerodoma 8 tarpinės versijos, sukurtos 4 naudotojų) | |||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
Nepagarbiai dar daugelis autistų vadinami [[autai|autais]], tai čia kad trumpiau būtų. Pagarbiai tai dar būna kalbama, kad yra toksai [[Aspergerio sindromas]]... | Nepagarbiai dar daugelis autistų vadinami [[autai|autais]], tai čia kad trumpiau būtų. Pagarbiai tai dar būna kalbama, kad yra toksai [[Aspergerio sindromas]]... | ||
Bendrai tai sako, kad yra trys esminiai autizmo bruožai: negebėjimas pamatyti kokių nors dalykų visumos, negebėjimas įsijausti į ko nors galvą ir negebėjimas planuotis savo reikalų. Visgi tų bruožų yra ir daugiau, o ir neaišku, kuris iš kurio kyla, o ir paprasti žmonės tų autistinių savybių irgi turi, o ir šiaip nėra ribos nuo normalaus žmogaus iki visiško autisto, taip kad čia panašiai gal kaip su kokiu intelektu, tik vat fragmentiškai, apie kažkokią vieną ar kelias to mąstymo savybes. | Bendrai tai sako, kad yra trys esminiai autizmo bruožai: negebėjimas pamatyti kokių nors dalykų visumos, negebėjimas natūraliai ir lengvai pagauti [[kontekstai|kontekstų]], negebėjimas įsijausti į ko nors galvą ir negebėjimas planuotis savo reikalų. Visgi tų bruožų yra ir daugiau, o ir neaišku, kuris iš kurio kyla, o ir paprasti žmonės tų autistinių savybių irgi turi, o ir šiaip nėra ribos nuo normalaus žmogaus iki visiško autisto, taip kad čia panašiai gal kaip su kokiu intelektu, tik vat fragmentiškai, apie kažkokią vieną ar kelias to mąstymo savybes. | ||
== Autizmo požymiai == | == Autizmas paprastojoje psichiatrijoje == | ||
Žemiau nupasakojame paprastus autizmo požymius ir jo supratimą įpratoje paprastoje [[psichiatrija|psichiatrijoje]]. Nors jums gali pasirodyti ir keistai, bet būtent taip autizmas dažniausiai ir suprantamas. | |||
=== Autizmo požymiai === | |||
Autizmui nustatyti yra apibrėžta [[autizmo skalė]], kurios reikšmės vyrauja nuo 0 iki 6. Būtent tai specifinei grupei priklausantys asmenys turi pakankamai aukštą autizmo skalės reikšmę (maždaug daugiau nei 4). Simptomiškai autizmas gali būti apibrėžtas kaip daugybės savybių rinkinys. Tos savybės yra tokios įvairios, kad dažnai vykdomi šių savybių apibendrinimai virsta ištisomis klaidų persunktomis teorijomis. | Autizmui nustatyti yra apibrėžta [[autizmo skalė]], kurios reikšmės vyrauja nuo 0 iki 6. Būtent tai specifinei grupei priklausantys asmenys turi pakankamai aukštą autizmo skalės reikšmę (maždaug daugiau nei 4). Simptomiškai autizmas gali būti apibrėžtas kaip daugybės savybių rinkinys. Tos savybės yra tokios įvairios, kad dažnai vykdomi šių savybių apibendrinimai virsta ištisomis klaidų persunktomis teorijomis. | ||
| 13 eilutė: | 16 eilutė: | ||
* Domėjimasis traukiniais. | * Domėjimasis traukiniais. | ||
* Baimė žaisti [[Kerlingą]]. | * Baimė žaisti [[Kerlingą]]. | ||
* [[Aleksitimija]]. | |||
* Laimės pojūtis važiuojant automobiliu. | * Laimės pojūtis važiuojant automobiliu. | ||
* Baimės pojūtis važiuojant automobiliu. | * Baimės pojūtis važiuojant automobiliu. | ||
| 19 eilutė: | 23 eilutė: | ||
* Kitų žmonių judesių kartojimas. | * Kitų žmonių judesių kartojimas. | ||
* Kitų žmonių judesių kartojimo funkcijos sumažėjimas. | * Kitų žmonių judesių kartojimo funkcijos sumažėjimas. | ||
* [[Echolalija]]. | * [[Echolalija]]. | ||
* Apatija važiuojant automobiliu. | * Apatija važiuojant automobiliu. | ||
* Sugebėjimas išrasti automobilį. | * Sugebėjimas išrasti automobilį. | ||
| 27 eilutė: | 31 eilutė: | ||
Autistų savybės, netgi paprasčiausios autizmo skalės reikšmės nėra pasiskirsčiusios pagal normalųjį dėsnį. Didelę dalį [[neurotipikai|neurotipikų]] (taip vadinami mažą autizmo skalės reikšmę turintys asmenys) galima lengvai sutalpinti ant normaliojo skirstinio kuprų. Nepaisant sunkinančios aplinkybės - neurotipikai nesitenkina paprastu jų sudėliojimu ant kuprų, jie strimgalviškai bando grūstis kuo arčiau normaliojo skirstinio viršūnės. Plačiau apie šį reiškinį galima pasiskaityti straipsnyje apie [[normalusis skirstinys|normalųjį skirstinį]]. | Autistų savybės, netgi paprasčiausios autizmo skalės reikšmės nėra pasiskirsčiusios pagal normalųjį dėsnį. Didelę dalį [[neurotipikai|neurotipikų]] (taip vadinami mažą autizmo skalės reikšmę turintys asmenys) galima lengvai sutalpinti ant normaliojo skirstinio kuprų. Nepaisant sunkinančios aplinkybės - neurotipikai nesitenkina paprastu jų sudėliojimu ant kuprų, jie strimgalviškai bando grūstis kuo arčiau normaliojo skirstinio viršūnės. Plačiau apie šį reiškinį galima pasiskaityti straipsnyje apie [[normalusis skirstinys|normalųjį skirstinį]]. | ||
=== Autizmo istorija === | |||
== Autizmo istorija == | |||
Kadaise autizmą išrado toksai [[Eugen Bleuler]], kai galvojo kaip čia gaunasi, kad [[šizofrenija]] lyg ir neurotinė, bet lyg ir iki tol būna kažkokių asmenybės sutrikimų ar kokių nors kitų keistumų pas žmones. Tai anas ir sugalvojo, kad gali būti kokia nors tokia [[psichopatija]], dėl kurios gali atsirasti [[šizofrenija]]. Vėliau iš to buvo išskirta ryškiausia autizmo rūšis - [[Aspergerio sindromas]]. | Kadaise autizmą išrado toksai [[Eugen Bleuler]], kai galvojo kaip čia gaunasi, kad [[šizofrenija]] lyg ir neurotinė, bet lyg ir iki tol būna kažkokių asmenybės sutrikimų ar kokių nors kitų keistumų pas žmones. Tai anas ir sugalvojo, kad gali būti kokia nors tokia [[psichopatija]], dėl kurios gali atsirasti [[šizofrenija]]. Vėliau iš to buvo išskirta ryškiausia autizmo rūšis - [[Aspergerio sindromas]]. | ||
| 40 eilutė: | 43 eilutė: | ||
== Autizmo atpažinimas == | === Autizmo atpažinimas === | ||
Nepaisant didžiulės autistų savybių įvairovės, juos atpažinti ir atskirti nėra sudėtinga. Ne taip sudėtinga kaip suklasifikuoti. Visgi, nėra ir nebuvo pradėtas kryptingas ir efektyvus autistų atpažinimo tyrimas. Iš pavienių atvejų, kuriuos gali patirti kiekvienas iš mūsų, buvo pastebėta, kad autistus yra pastebimai lengviau atpažinti iš nugaros. Šioje srityje dirbantys specialistai ne kartą pasisakė, kad jiems tereikia pamatyti asmens nugarą, ir jam bus aišku, yra autistas tas asmuo ar ne. Kodėl taip yra? Galima aiškinti įvairiai: | Nepaisant didžiulės autistų savybių įvairovės, juos atpažinti ir atskirti nėra sudėtinga. Ne taip sudėtinga kaip suklasifikuoti. Visgi, nėra ir nebuvo pradėtas kryptingas ir efektyvus autistų atpažinimo tyrimas. Iš pavienių atvejų, kuriuos gali patirti kiekvienas iš mūsų, buvo pastebėta, kad autistus yra pastebimai lengviau atpažinti iš nugaros. Šioje srityje dirbantys specialistai ne kartą pasisakė, kad jiems tereikia pamatyti asmens nugarą, ir jam bus aišku, yra autistas tas asmuo ar ne. Kodėl taip yra? Galima aiškinti įvairiai: | ||
| 53 eilutė: | 56 eilutė: | ||
== Autizmo klasifikacija == | === Autizmo klasifikacija === | ||
Dabartinėje psichiatrijoje autizmas yra skirstomas į kelias rūšis, kurios visos nepasižymi jokiais aiškiais simptomais - galgi tik tuo, kad žmonės būna kaip tai keistesni: | Dabartinėje psichiatrijoje autizmas yra skirstomas į kelias rūšis, kurios visos nepasižymi jokiais aiškiais simptomais - galgi tik tuo, kad žmonės būna kaip tai keistesni: | ||
* [[Autistinis sutrikimas]] arba [[Kanerio sindromas]] - čia autizmas gryname pavidale, kur reiškiasi neįprastai stiprūs pomėgiai tvarkai, keisti valgymo įpročiai ir sutrikęs bendravimas su aplinkiniais. | * [[Autistinis sutrikimas]] arba [[Kanerio sindromas]] - čia autizmas gryname pavidale, kur reiškiasi neįprastai stiprūs pomėgiai tvarkai, keisti valgymo įpročiai ir sutrikęs bendravimas su aplinkiniais. | ||
| 60 eilutė: | 63 eilutė: | ||
* [[Vaikiškas dezintegracinis sutrikimas]], dar vadinamas kaip [[Helerio sindromas]] - kai pas visai dar mažus vaikus ima byrėti asmenybė, t.y., reikštis [[šizofrenija]]. | * [[Vaikiškas dezintegracinis sutrikimas]], dar vadinamas kaip [[Helerio sindromas]] - kai pas visai dar mažus vaikus ima byrėti asmenybė, t.y., reikštis [[šizofrenija]]. | ||
* [[Hiperaktyvumas su silpnaprotyste ir stereotipijomis]] - visai jau atskiras atvejis, kurio pavadinimas kalba už save, nes to autizmo čia išties gal ir nelabai tėra. | * [[Hiperaktyvumas su silpnaprotyste ir stereotipijomis]] - visai jau atskiras atvejis, kurio pavadinimas kalba už save, nes to autizmo čia išties gal ir nelabai tėra. | ||
* [[Aspergerio sindromas]] - asocialumas pramaišiui su stereotipijomis ir siaurais interesais, tačiau be silpnaprotystės požymių, kas ir yra klasikinis autizmas ryškiausiame pavidale | * [[Aspergerio sindromas]] - asocialumas pramaišiui su stereotipijomis ir siaurais interesais, tačiau be silpnaprotystės ar antisocialaus elgesio požymių, kas ir yra klasikinis autizmas ryškiausiame pavidale. | ||
Reikia čia dar pridurti, kad bendrai tai nelabai gaunasi pasakyti, kur ta riba tarp autizmo ir [[psichopatija|psichopatijos]] (nes pats Hans Asperger savo atrastą sindromą vadino autistine psichopatija) ar dar kokių nors sutrikimų - dažnas pastebi, kad itin daug čia yra panašumų su [[asmenybės sutrikimai|asmenybės sutrikimais]]: ir žmogus kaip žmogus, ir bendrauti galima, tiktai kad kažkas keistai čia. | |||
== Žymūs istoriniai autistai == | === Žymūs istoriniai autistai === | ||
Angliškoje vikipedijoje yra žymesnių autistų sąrašas, suskirstytas į įvairias kategorijas dėl patogumo. Pilną sąrašą galima rasti [http://en.wikipedia.org/wiki/Category:People čia]. | Angliškoje vikipedijoje yra žymesnių autistų sąrašas, suskirstytas į įvairias kategorijas dėl patogumo. Pilną sąrašą galima rasti [http://en.wikipedia.org/wiki/Category:People čia]. | ||
== Kiek rimčiau apie autizmą == | == Kiek rimčiau, giliau ir nuobodžiau apie autizmą == | ||
Autistinio spektro sutrikimai - viena iš gana smarkiai tiriamų psichoneurologijos sričių, kur vis dar labai daug neaiškumų. Tai atsispindi ir galimose sutrikimo sąsajose, ir vis besikeičiančiuose klasifikavimuose. | Autistinio spektro sutrikimai - viena iš gana smarkiai tiriamų psichoneurologijos sričių, kur vis dar labai daug neaiškumų. Tai atsispindi ir galimose sutrikimo sąsajose, ir vis besikeičiančiuose klasifikavimuose. | ||
=== Aspergerio autizmas ir Bleulerio autizmas === | === Aspergerio autizmas ir Bleulerio autizmas === | ||
Pradekime nuo to, kad autizmo sąvoką sukūrė toksai schizofrenijos atradėjas ir nagrinėtojas [[Eugen Bleuler]], dar [[1902]]. Jis pastebėjo, kad ankstyvu metu, kol dar nėra jokių bent kiek aiškesnių schizofrenijos simptomų, visvien kai kurių žmonių mąstymas, kalbos ir elgesys (kartais - netgi mimika ir kita [[neverbalika]]) skiriasi nuo įprastų. Paprastai tokie skirtumai pastebimi dar paauglystėje ar netgi anksčiau, o paskui, po kiek laiko, tokie žmonės ima [[kliedesiai|kliedėti]], pakinta jų mąstymas, randasi tokia būsena, kokia šiais laikais vadinama [[apofenija]], o dar vėliau - atsiranda ir [[psichozė|psichotiniai]] epizodai. Kita vertus, kartais schizofrenija tokiems žmonėms gali ir neišsivystyti, nors keistumai gali išlikti visą gyvenimą. Tokius keistumus Bleuler ir pavadino autizmu. | Pradekime nuo to, kad autizmo sąvoką sukūrė toksai schizofrenijos atradėjas ir nagrinėtojas [[Eugen Bleuler]], dar [[1902]]. Jis pastebėjo, kad ankstyvu metu, kol dar nėra jokių bent kiek aiškesnių schizofrenijos simptomų, visvien kai kurių žmonių mąstymas, kalbos ir elgesys (kartais - netgi mimika ir kita [[neverbalika]]) skiriasi nuo įprastų. Paprastai tokie skirtumai pastebimi dar [[paauglystė|paauglystėje]] ar netgi anksčiau, o paskui, po kiek laiko, tokie žmonės ima [[kliedesiai|kliedėti]], pakinta jų mąstymas, randasi tokia būsena, kokia šiais laikais vadinama [[apofenija]], o dar vėliau - atsiranda ir [[psichozė|psichotiniai]] epizodai. Kita vertus, kartais schizofrenija tokiems žmonėms gali ir neišsivystyti, nors keistumai gali išlikti visą gyvenimą. Tokius keistumus Bleuler ir pavadino autizmu. | ||
Esminiai Bleuler autizmo požymiai buvo keistas mąstymas, sutrikęs socialinis bendravimas, kraštutinai geras emocinis jautrumas, empatiškumas ir gana tipiškas alogiškumas, [[asociatyvinis mąstymas]] su keistomis, normaliu mąstymu nepaaiškinamais įsitikinimais. | Esminiai Bleuler autizmo požymiai buvo keistas mąstymas, sutrikęs socialinis bendravimas, kraštutinai geras emocinis jautrumas, empatiškumas ir gana tipiškas alogiškumas, [[asociatyvinis mąstymas]] su keistomis, normaliu mąstymu nepaaiškinamais įsitikinimais. | ||
| 84 eilutė: | 86 eilutė: | ||
Itin daug painiavos sukėlė tai, kad ir Bleuler, ir Asperger autizmai buvo vaikų ir paauglių sutrikimai, o įprasta psichiatrija nagrinėdavo tik suaugusiųjų sutrikimus. Taigi, suaugusiųjų psichiatrai net nepamatydavo tų atvejų ir negalėdavo palyginti. Vaikų gi psichiatrai, savo ruožtu, nepamatydavo pilnavertės [[schizofrenija|schizofrenijos]] ir vėlgi taip pat negalėdavo jos palyginti. | Itin daug painiavos sukėlė tai, kad ir Bleuler, ir Asperger autizmai buvo vaikų ir paauglių sutrikimai, o įprasta psichiatrija nagrinėdavo tik suaugusiųjų sutrikimus. Taigi, suaugusiųjų psichiatrai net nepamatydavo tų atvejų ir negalėdavo palyginti. Vaikų gi psichiatrai, savo ruožtu, nepamatydavo pilnavertės [[schizofrenija|schizofrenijos]] ir vėlgi taip pat negalėdavo jos palyginti. | ||
Dar daugiau painiavos padarė tai, kad pats Hans Asperger tą sindromą aprašė kaip [[asmenybės sutrikimas|asmenybės sutrikimą]] - jis vadino tai "autistine psichopatija" (tais laikais, apie 1940, visi asmenybės sutrikimai būdavo vadinami pscihopatijomis). Taigi, vėliau daugeliui šitas sutrikimas ėmė painiotis ir su [[schizoidinis asmenybės sutrikimas|schizoidiniu asmenybės sutrikimu]], ir su [[schizotipinis asmenybės sutrikimas|schizotipiniu asmenybės sutrikimu]] - o būtent į šitus ir buvo pervadintas Bleuler autizmas. | |||
Taip, pvz., [[Snežnevskis|Snežnevskio]] ir [[Tiganovas|Tiganovo]] pasekėjai iki šiol bet kokią autizmo ar [[Aspergerio sindromas|Aspergerio sindromo]] diagnozę automatiškai perdiagnozuoja kaip schizofreniją, vos tik žmogaus paauglystė baigiasi. Tokia tvarka Lietuvoje buvo išvis standartinė ir privaloma dar iki kokių 2015 metų - vos sulaukus pilnametystės, Aspergerio diagnozė būdavo pakeičiama į šizofreniją, nors jokios šizofrenijos nebūdavo. | Taip, pvz., [[Snežnevskis|Snežnevskio]] ir [[Tiganovas|Tiganovo]] pasekėjai iki šiol bet kokią autizmo ar [[Aspergerio sindromas|Aspergerio sindromo]] diagnozę automatiškai perdiagnozuoja kaip schizofreniją, vos tik žmogaus paauglystė baigiasi. Tokia tvarka Lietuvoje buvo išvis standartinė ir privaloma dar iki kokių 2015 metų - vos sulaukus pilnametystės, Aspergerio diagnozė būdavo pakeičiama į šizofreniją, nors jokios šizofrenijos nebūdavo. | ||
| 132 eilutė: | 136 eilutė: | ||
==== Pašalpų suteikimo atvejai ==== | ==== Pašalpų suteikimo atvejai ==== | ||
Kai kuriais atvejais autizmo diagnozė vaikui suteikiama dar ir remiantis tiesiog gerais norais - esą vaikas taip gaus pašalpą, o neturtingai gyvenantiems tėvams jį bus lengviau išlaikyti. Tokie atvejai laikytini ne tik pažeidžiančiais | Kai kuriais atvejais autizmo diagnozė vaikui suteikiama dar ir remiantis tiesiog gerais norais - esą vaikas taip gaus pašalpą, o neturtingai gyvenantiems tėvams jį bus lengviau išlaikyti. Tokie atvejai laikytini ne tik pažeidžiančiais formalias biurokratines taisykles, bet kartais ir traumuojantys vaiką: visiškai normalus vaikas, neturintis jokių problemų, paverčiamas probleminiu. Atitinkamai, su juo taip ima elgtis neretai ir tėvai, ir giminės, ir mokytojai mokykloje. | ||
Nors ir gerais norais grįstos, tokios diagnozės sukelia vaikams problemas dėl priskirtos diagnozės ir su tuo susieto pakitusio aplinkinių, ir ypač tėvų elgesio. | Nors ir gerais norais grįstos, tokios diagnozės sukelia vaikams problemas dėl priskirtos diagnozės ir su tuo susieto pakitusio aplinkinių, ir ypač tėvų elgesio. | ||
Kadangi socioekonominiai faktoriai patys irgi gali sunkiai traumuoti vaiką, mes negalime vertinti tokio diagnozavimo kaip klaidingo ar kenksmingo, tačiau rekomenduojame jį vykdyti atsargiai, su tėvų supratimu ir būtinai imantis priemonių, kad vaikas būtų gerai integruojamas. Būtina turėti omeny, kad neretai tokių diagnozių vaikams nori ir asocialūs asmenys, kurie vėliau nesirūpina vaiku, pašalpas tiesiog pragerdami. Tokiais atvejais pašalpa gali būti situaciją bloginančiu faktoriumi. | Kadangi socioekonominiai faktoriai patys irgi gali sunkiai traumuoti vaiką, mes negalime vertinti tokio diagnozavimo kaip klaidingo ar kenksmingo, tačiau rekomenduojame jį vykdyti atsargiai, su tėvų supratimu ir būtinai imantis priemonių, kad vaikas būtų gerai integruojamas. Būtina turėti omeny, kad neretai tokių diagnozių vaikams nori ir asocialūs asmenys, kurie vėliau nesirūpina vaiku, pašalpas tiesiog pragerdami. Tokiais atvejais pašalpa gali būti situaciją bloginančiu faktoriumi. | ||
== Autistinio elgesio pavyzdžiai == | |||
Autizmui būdingas negebėjimas suprasti įvairių situacinių kontekstų, nerašytų taisyklių, pajusti elgesio normų ir panašiai, tad tipiški sunkesni autistinio elgesio atvejai būna labai ryškūs, specifiški ir neretai konfliktiniai. Dažnas vertina autistus kaip ne šiaip konfliktinius, o tiesiog antisocialius, tačiau dažniausiai toksai autistinis elgesys ir mąstymas labai skiriasi nuo [[antisocialus asmenybės sutrikimas|antisocialaus asmenybės sutrikimo]]. Esmė ta, kad autistas savo galvoje susikuria kažkokį taisyklių rinkinį, kurį naudoja kaip teisingumo matą. Taisyklių rinkinys gali būti pakankamai sudėtingas - kai kurie autistai gali perskaityti ištisas krūvas įstatymų. Tačiau bet kuriuo atveju autistas gali nesuprasti bendrų [[moralė|moralės]] principų ir to, kas yra etinių normų svoriai ir sąlyginumai. Nepaisant tokio visiško negebėjimo, autistai dažnai turi nepaprastai stiprų teisingumo/neteisingumo jausmą, kuris juos gali privesti iki visiškai neadekvataus elgesio, įskaitant ir agresiją. | |||
Čia pavyzdžiui pateikiame vieną labai ryškią istoriją. | |||
=== Autistas tampa nusikaltėliu === | |||
Tai [[JAV]] nutikusi istorija - [[1980]] metais toksai Mark DeFriest, diagnozuotas autistas, buvo nuteistas 4 metais [[kalėjimas|kalėjimo]] - o viskas dėl to, kad jo tėvas jam paliko savo darbo įrankius kaip palikimą. Bet tie įrankiai buvo palikti pas tėvo darbdavį firmoje, ir kolei nebuvo įsiteisėję teisiniai sprendimai, jie neturėjo būti judinami. Visiškai įsitikinęs savo teisumu, autistiškas Mark DeFriest tiesiog nuvarė į savo mirusio tėvo darbovietę ir tuos įrankius pasivogė. Kadangi vagystės [[faktas]] įvyko, jis buvo nuteistas, ir nesvarbu, kad paskui tie įrankiai ir buvo jam pripažinti pagal paveldėjimo teisę. Kadangi savo kaltės dėl vagystės nepripažino, negalėjo gauti lygtinio nuteisimo, todėl gavo tikrą bausmę. | |||
Sėdėdamas kalėjime, Mark DeFriest, turėdamas labai gerą vizualinę atminti, pradėjo padirbinėti raktus iš pačių elementariausių žaliavų, kad galėtų atsirakinti kalėjimo duris. Kadangi skaitė, kad kalėjime sėdi neteisingai, tai tiesiog pabėginėjo iš kalėjimo. Taigi, nors galėjo būti paleistas smarkiai anksčiau laiko (nes pasodintas buvo už formalų pažeidimą), gaudavo tiek nuobaudų, kad ne tik kad būdavo grąžinamas atgal, bet būdavo ir nuteisiamas už pabėgimą. Vyrukas iš kalėjimo bandė pabėgti 13 kartų, iš kurių 7 kartus sugebėjo pabėgti sėkmingai, tad buvo nuteisiamas ir vėl, ir vėl, ir vėl. | |||
Raktus pasidarydavo dėl to, kad vos pamatęs, tiesiog labai tiksliai įsimindavo rakto formą ir dydį, o paskui jau kopiją pasidarydavo iš ko papuola - pvz., iš supresuotos folijos, iš gėrimų skardinės ar iš dar kokio nors daikto. | |||
Kadangi teisinės sistemos darbuotojai nesuprato, kad jis autistas (arba, tiksliau, gal ir suprato, bet į tai neatsižvelgė), tai Mark DeFriest sumoje atsėdėjo 34 metus kalėjimo, kol apie jį buvo sukurtas kino filmas - per jį jis ir pagarsėjo, o paskui buvo pradėtas nagrinėti ir jo išankstinio paleidimo klausimas. Deja, kadangi jis pats irgi nesuprato, kas negerai su jo įsivaizdavimu apie teisingumą, ir nesuprato, kaip ta teisinė sistema ir įstatymai veikia, tai jis savo pažeidimus darė vėl ir vėl. Neskaitant pabėgimų, vien smulkių disciplinarinių nuobaudų per savo sėdėjimo laiką jis gavo kelis šimtus - labai retas kalinys tiek surenka - net 27 metus jis praleido vienutėje (karceryje), kaip kokie nors didžiausi nusikaltėliai. | |||
Kai [[2014]] buvo išleistas filmas apie jį, jo bendras bausmių laikas buvo išaugęs tiek, kad jam buvo numatyta sėdėti iki [[2085]] metų. Ir nors [[psichiatrai]] ir įvairūs visuomenės aktyvistai pasiekė, kad prasidėtų jo bausmių peržiūra ir jos būtų sutrumpintos, savo atžagariu elgesiu Mark DeFriest galų gale pasiekė to, kad vėl buvo grąžintas į kalėjimą, kuriame ir sėdėjo, ir matotmai tebesėdi iki šiolei. Jokių naujų žinių apie jo paleidimą ar bausmių peržiūrą iki šiolei taip ir nepasigirdo. | |||
Iš šio pavyzdžio matom, kad tas autistinis kontekstų ir taisyklių nesupratimas gali būti labai sunkiai suderinamas su visuomenei įprastomis tvarkomis. | |||
[[Category:Medicina]] | [[Category:Medicina]] | ||
[[Category:Sutrikimai]] | [[Category:Sutrikimai]] | ||
pakeitimai