2 362
pakeitimai
Latvių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
nėra keitimo aprašymo
S |
S |
||
| (nerodoma 6 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų) | |||
| 19 eilutė: | 19 eilutė: | ||
=== Kitos latvių kalbos keistenybės === | === Kitos latvių kalbos keistenybės === | ||
* Latvių kalboje miestai visada moteriškosios giminės. Visoks ten Vilnius ar Sankt Peterburgas patampa Vilnia (Viļņa) ir Sanktpēterburga. | * Latvių kalboje miestai visada moteriškosios giminės. Visoks ten Vilnius ar Sankt Peterburgas patampa Vilnia (Viļņa) ir Sanktpēterburga. | ||
* Užsienietiški vardai visada turi įtikti latvių kalbos rašto taisyklėms. Pas juos negali būti John Smith arba John'as Smith'as, tiktai Džons Smits. | * Užsienietiški vardai visada turi įtikti latvių kalbos rašto taisyklėms. Pas juos negali būti John Smith arba John'as Smith'as, tiktai Džons Smits. Tai ne tik liečia ten visokius straipsnius Pedivikijose, bet ir oficialius dokumentus ir net pasus. Buvo net tokia byla [[2007]]-tais – „Raichmanas prieš Latviją,“ kurioje Leonidas Raichmanas, pasipyktinęs, kad jo pase vardas ir pavardė užrašyti su latviškomis galūnėmis, prašė perdaryti šitą nesąmonę, kad galėtų jis būt Leonid Raihman, o ne kažkoks ten Leonīds Raihmans. Tačiau tos bylos nelaimėjo ir vistiek liko Leonīds Raihmans. Tiesa, jis dar pabandė tą patį padaryti [[2017]], bet net ir antrą kartą pralaimėjo, taip kad oficialiai jis vis tiek liko latviška forma. | ||
* Itališkų, Japoniškų ir kelių kitų pavardžių galūnės nekaitaliojamos, jei baigiasi -i, net jeigu pagal taisykles iš principo galima būtų. Jei pas mus yra pavardės Musolinis ir Mijadzakis, tai pas juos griežtai Musolini ir Mijadzaki. Šita keistenybė neliečia daugelio kitų kalbų, kaip anglų. | * Itališkų, Japoniškų ir kelių kitų pavardžių galūnės nekaitaliojamos, jei baigiasi -i, net jeigu pagal taisykles iš principo galima būtų. Jei pas mus yra pavardės Musolinis ir Mijadzakis, tai pas juos griežtai Musolini ir Mijadzaki. Šita keistenybė neliečia daugelio kitų kalbų, kaip anglų. | ||
** Latvių kalba iš principo nesiparina su galūnėmis. Jei gale stovi priebalsis, tai jie tiesiog įpisa galūnę „-s“, o jei gale stovi „-o“, tai nieko keist ir nereikia, todėl jų kalboje visokie Pablai Eskobarai ir Pikasai išlieka Pablo Eskobars ir Pikaso. | ** Latvių kalba iš principo nesiparina su galūnėmis. Jei gale stovi priebalsis, tai jie tiesiog įpisa galūnę „-s“, o jei gale stovi „-o“, tai nieko keist ir nereikia, todėl jų kalboje visokie Pablai Eskobarai ir Pikasai išlieka Pablo Eskobars ir Pikaso. | ||
* Tarptautinių žodžių šaknyse gali būti dvigubos priebalsės. Visokios Anos, Alos ir gorilos latvių kalboje išlieka Anna, Alla ir gorilla. | * Tarptautinių žodžių šaknyse gali būti dvigubos priebalsės. Visokios Anos, Alos ir gorilos latvių kalboje išlieka Anna, Alla ir gorilla. | ||
* Latvių kalboje nėra dvibalsio „eu“, todėl tarptautiniai žodžiai, turintys jį keičiasi į „ei“, pavyzdžiui „Eiropa“ vietoj „Europa“ ar priešdelis „pseido-“ vietoj „pseudo-“. | * Latvių kalboje nėra dvibalsio „eu“, todėl tarptautiniai žodžiai, turintys jį keičiasi į „ei“, pavyzdžiui „Eiropa“ vietoj „Europa“ ar priešdelis „pseido-“ vietoj „pseudo-“. | ||
* Latviai nesigalynėja su tuo, kaip galima būtų „sulatvinti“ tarptautinius žodžius, kaip kokia nors [[VLKK]] su [[Lietuvinimas|lietuvinimais]]. Pas juos [[hamburgeris]] ne kokia nors [[Neteiktinas|neteiktina]] svetimybė, o – labai net pageidaujamas terminas. Yra ir išimtys, tarp jų: [[fidžet spineriai]], katrie verčiasi į kažkokius, [[blet|bleč]], „gruozamgrabslius“. Kol spineriai dar buvo trenduose, šiokis terminas sukėlė daug ginčų tarp braliukų. | |||
* Latvių kalbos liepiamoji nuosaka kažkuo primena marozų replikas. Vietoj komandos „ateikite čia“ pas juos bukvaliai gaunasi „čia ateini.“ | |||
Gėda net klausyti tų šnekų, kurios šnekamos latviškai. Skamba kaip pasityčiojimas iš tūkstantmetės indoeuropiečių prokalbės, tokios panašios į [[sanskritas|sanskritą]], dvasingos ir pasigėrėtinos, kaip [[Salomėja Nėris|Salomėjos Nėries]] eilėraštis. O ką padarė niekadėjai, kalbos darkytojai su latvių kalba? Išsityčiojo taip, kad bjauru girdėti, ta kalba dabar skamba kaip koks klounų ir juokdarių kvailiojimas, [[patyčių kultūra]] tiesiog. Štai jums žemiau pavyzdys netgi, nesinori net skaityti, kaip bjauriai ir nemaloniai užrašyta. | Gėda net klausyti tų šnekų, kurios šnekamos latviškai. Skamba kaip pasityčiojimas iš tūkstantmetės indoeuropiečių prokalbės, tokios panašios į [[sanskritas|sanskritą]], dvasingos ir pasigėrėtinos, kaip [[Salomėja Nėris|Salomėjos Nėries]] eilėraštis. O ką padarė niekadėjai, kalbos darkytojai su latvių kalba? Išsityčiojo taip, kad bjauru girdėti, ta kalba dabar skamba kaip koks klounų ir juokdarių kvailiojimas, [[patyčių kultūra]] tiesiog. Štai jums žemiau pavyzdys netgi, nesinori net skaityti, kaip bjauriai ir nemaloniai užrašyta. | ||
| 44 eilutė: | 46 eilutė: | ||
Daug maž suprantama jų frazė yra „Tu smirdi, tu pirdi, tu bojā manu sirdi“ naudojama tais, kieno širdys buvo sudaužytos nedorėlių. | Daug maž suprantama jų frazė yra „Tu smirdi, tu pirdi, tu bojā manu sirdi“ naudojama tais, kieno širdys buvo sudaužytos nedorėlių. | ||
Dar nežinoma iš kokio velnio traukė tokius žodžius, kaip mėsa ir subinė, atitinkamai gala ir dirsa. | |||
[[Category:Kalbos]] | [[Category:Kalbos]] | ||