Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Jūros: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Žyma: visualeditor |
|||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Jūra.jpg|miniatiūra|Taip seniau atrodė [[Baltijos jūra]]... kol kryžiuočiai neišpjovė visas [[palmės|palmes]]]] | |||
'''Jūros''' - tai tokie vandens telkiniai turintys netoli beveik aplinkui žemyno sienas, arba didesnis už [[ežerai|ežerą]]. Jei tų sienų nėra, tai vadinama visai kitaip - [[vandenynai|vandenynais]]. | |||
Durniausiai žinoma '''Jūra''' yra Tauragėje, tai visai ne vandenynas, o upė kažkokia, vadinama Jūra. Gal būt tauragiečiai norėjo būti arčiau jūros "Buvau prie jūros", bet griaučiausiai tai kažkokio alkoholiko Jūros nušokimas nuo užtvakos į apačią, taip pareikšdamas savo nepriklausomumą jį žeminančios tautos akivaizdoje. | Durniausiai žinoma '''Jūra''' yra Tauragėje, tai visai ne vandenynas, o [[upė]] kažkokia, vadinama Jūra. Gal būt tauragiečiai norėjo būti arčiau jūros "Buvau prie jūros", bet griaučiausiai tai kažkokio alkoholiko Jūros nušokimas nuo užtvakos į apačią, taip pareikšdamas savo nepriklausomumą jį žeminančios tautos akivaizdoje. | ||
Garsiausia jūra yra Viduržemio jūra, nes ten gyvenę senovės romėnai manė, kad gyvena vidury žemės, kurią aplinkui jūrą paskui užkariavo. | Garsiausia jūra yra [[Viduržemio jūra]], nes ten gyvenę senovės romėnai manė, kad gyvena vidury žemės, kurią aplinkui jūrą paskui užkariavo. | ||
Dar yra Negyvoji jūra, toks druskos ežeras, kuriame gali pagulėti, kaip ant žemės. | Dar yra [[Negyvoji jūra]], toks druskos [[ežeras]], kuriame gali pagulėti, kaip ant žemės. | ||
Mums geriausiai žinoma yra Baltijos jūra, kuri yra ne Skandinavijos, Galijos ar Kryžiuočių ir net ne Slavų jūra, o būtent Baltų tautų vardu pavadinta jūra. | Mums geriausiai žinoma yra [[Baltijos jūra]], kuri yra ne Skandinavijos, Galijos ar Kryžiuočių ir net ne Slavų jūra, o būtent Baltų tautų vardu pavadinta jūra. | ||
Jūros daugiausia yra sūraus vandens telkiniai, bet yra išskirtiniai reiškiniai, kaip turintis jūros statusą - [[Baikalas|Baikalo]] ežeras. | Jūros daugiausia yra sūraus vandens telkiniai, bet yra išskirtiniai reiškiniai, kaip turintis jūros statusą - [[Baikalas|Baikalo]] ežeras. | ||
Jūros gali būti ir Mėnulyje ar Marse, kur to vandens net fatazijose nėra. | Jūros gali būti ir Mėnulyje ar Marse, kur to vandens net fatazijose nėra. | ||
[[Category:Geografija]] | [[Category:Geografija]] | ||
14:07, 19 birželio 2025 versija
Jūros - tai tokie vandens telkiniai turintys netoli beveik aplinkui žemyno sienas, arba didesnis už ežerą. Jei tų sienų nėra, tai vadinama visai kitaip - vandenynais.
Durniausiai žinoma Jūra yra Tauragėje, tai visai ne vandenynas, o upė kažkokia, vadinama Jūra. Gal būt tauragiečiai norėjo būti arčiau jūros "Buvau prie jūros", bet griaučiausiai tai kažkokio alkoholiko Jūros nušokimas nuo užtvakos į apačią, taip pareikšdamas savo nepriklausomumą jį žeminančios tautos akivaizdoje.
Garsiausia jūra yra Viduržemio jūra, nes ten gyvenę senovės romėnai manė, kad gyvena vidury žemės, kurią aplinkui jūrą paskui užkariavo.
Dar yra Negyvoji jūra, toks druskos ežeras, kuriame gali pagulėti, kaip ant žemės.
Mums geriausiai žinoma yra Baltijos jūra, kuri yra ne Skandinavijos, Galijos ar Kryžiuočių ir net ne Slavų jūra, o būtent Baltų tautų vardu pavadinta jūra.
Jūros daugiausia yra sūraus vandens telkiniai, bet yra išskirtiniai reiškiniai, kaip turintis jūros statusą - Baikalo ežeras.
Jūros gali būti ir Mėnulyje ar Marse, kur to vandens net fatazijose nėra.