2 322
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
| (nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų) | |||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
Kartu ši OS gerokai išvystyta per daugelį kompanijų, tad pasižymi labai geru našumu, bet tik kai pasiseka ir nebūna netikėto mirtino stabdymo. Ir nemažai [[adminai|adminų]] ją mėgsta iki šiolei, bet tiktai su sąlyga, kad niekada neprireikia prisijungti nei vieno karto. Ir mėgsta, nepaisydami to, kad kadaise jos reputaciją sukniso [[SCO Group]] kompanija, nes visgi [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] turim pasakyti, kad kai kurie serveriukai su UnixWare, kaip buvo paleisti kokiais nors [[1993]], taip dirba ir [[2023]] be jokių perkrovimų ir taisymų. | Kartu ši OS gerokai išvystyta per daugelį kompanijų, tad pasižymi labai geru našumu, bet tik kai pasiseka ir nebūna netikėto mirtino stabdymo. Ir nemažai [[adminai|adminų]] ją mėgsta iki šiolei, bet tiktai su sąlyga, kad niekada neprireikia prisijungti nei vieno karto. Ir mėgsta, nepaisydami to, kad kadaise jos reputaciją sukniso [[SCO Group]] kompanija, nes visgi [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] turim pasakyti, kad kai kurie serveriukai su UnixWare, kaip buvo paleisti kokiais nors [[1993]], taip dirba ir [[2023]] be jokių perkrovimų ir taisymų. | ||
== Užpisantys UnixWare bugai == | |||
Kai kurie bugai čia yra visiškai idiotiški ir perimti iš [[SCO UNIX]] kartu su SCO konfigūravimo sistema - pvz., [[X-Window]] šita sistema kabinama ne ant [[127.0.0.1]], o ant realaus IP tiesiogiai. O visos programos, įskaitant ir desktopą su visu [[CDE]] yra sukonfigūruojamos, kad jungtųsi prie tam tikro statinio IP, tą IP paskui routindama iš tinklo į tinklą per save pačią neaišku, kokiu būdu ir neaišku kodėl. Taigi, kas atsitiks, jei mašiną perjungsit ant [[DHCP]], naudodami tą patį SCO konfigūratorių? Ogi sistema pames visus mozgus ir X-Window teliks be nieko, kaip tuščias ekranas - taigi, šiuolaikinis prie [[GUI]] pripratęs adminas daugiau prie sistemos net negalės prisijungti (nors tiems, kas naudoja [[shell]] galim pasiūlyti paspaudyti "Ctrl-Alt-Fx"). | Kai kurie bugai čia yra visiškai idiotiški ir perimti iš [[SCO UNIX]] kartu su SCO konfigūravimo sistema - pvz., [[X-Window]] šita sistema kabinama ne ant [[127.0.0.1]], o ant realaus IP tiesiogiai. O visos programos, įskaitant ir desktopą su visu [[CDE]] yra sukonfigūruojamos, kad jungtųsi prie tam tikro statinio IP, tą IP paskui routindama iš tinklo į tinklą per save pačią neaišku, kokiu būdu ir neaišku kodėl. Taigi, kas atsitiks, jei mašiną perjungsit ant [[DHCP]], naudodami tą patį SCO konfigūratorių? Ogi sistema pames visus mozgus ir X-Window teliks be nieko, kaip tuščias ekranas - taigi, šiuolaikinis prie [[GUI]] pripratęs adminas daugiau prie sistemos net negalės prisijungti (nors tiems, kas naudoja [[shell]] galim pasiūlyti paspaudyti "Ctrl-Alt-Fx"). | ||
| 12 eilutė: | 13 eilutė: | ||
Kadangi nuo 7 versijos tenai perkelti konfigūravimo įrankiai ir priemonės iš [[SCO OpenServer]], tai konfigūruoti tenai viską galima su ''scoadmin'' komanda. Iš konsolės ji pasileidžia, tiesiog parašius tą patį "scoadmin". | Kadangi nuo 7 versijos tenai perkelti konfigūravimo įrankiai ir priemonės iš [[SCO OpenServer]], tai konfigūruoti tenai viską galima su ''scoadmin'' komanda. Iš konsolės ji pasileidžia, tiesiog parašius tą patį "scoadmin". | ||
Turėkit omeny, kad dėl netikėtų paveldėjimų iš tos pat OpenServer sistemos, jei kažkas negerai buvo, tai gali prireikti ir kokios pusės valandos, kol tą scoadmin pavyks pakelti. Į konsolę, tiksliau virtualų [[terminalas|terminalą]] iš grafinės aplinkos galit persijungti su "Ctrl-Alt-Fx". | Turėkit omeny, kad dėl netikėtų paveldėjimų iš tos pat OpenServer sistemos, jei kažkas negerai buvo, tai gali prireikti ir kokios pusės valandos, kol tą scoadmin pavyks pakelti. Paleidžiat - ir jei išsyk nepasirodė, tai einat pietaut, nes užtruks netrumpai. Į konsolę, tiksliau virtualų [[terminalas|terminalą]] iš grafinės aplinkos galit persijungti su "Ctrl-Alt-Fx". | ||
Ir paskui linkim sėkmės, bandant su tabais ir rodyklėmis pakeisti tenai suvestus duomenis, nes panašu, kad tenai kažkas tyčia darė patyčias iš adminų :D | Ir paskui linkim sėkmės, bandant su tabais ir rodyklėmis pakeisti tenai suvestus duomenis, nes panašu, kad tenai kažkas tyčia darė patyčias iš adminų :D | ||
Taip pat linkime sėkmės, nes ''scoadmin'' neparefrešina daugelio parametrų po konfigūravimo, o tik juos išseivina :D | |||
Linkime su šita sistema nesusidurti, bet žinokite, kad ji visvien daug geresnė, nei [[SCO OpenServer]] :D | |||
== UnixWare ir SCO OpenServer UNIX santykis == | == UnixWare ir SCO OpenServer UNIX santykis == | ||
| 34 eilutė: | 36 eilutė: | ||
Matyt kai dar [[ATT]] kompanija darė UNIX, anie kažkaip susiprato, kad ne jų tai biznis, nes jie gi telefono ryšiu užsiima, o ne kažkokiomis [[OS]], tai ėmė ir pardavė visas teises su visais programuotojais tokiai kadaise garsiai [[Novell]] kompanijai. Tai kai pardavė, tai tik ką buvo išleista priešpaskutinė [[System V]] versija - SVR4. | Matyt kai dar [[ATT]] kompanija darė UNIX, anie kažkaip susiprato, kad ne jų tai biznis, nes jie gi telefono ryšiu užsiima, o ne kažkokiomis [[OS]], tai ėmė ir pardavė visas teises su visais programuotojais tokiai kadaise garsiai [[Novell]] kompanijai. Tai kai pardavė, tai tik ką buvo išleista priešpaskutinė [[System V]] versija - SVR4. | ||
Užtat Novell, nusipirkę tą ATT UNIX verslą, tapo tikriausiais UNIX gamintojais iš visų. Ir paėmę naują sistemą, į ją dar prikišo kažkokių IPX protokolų, keistų licencijavimo schemų ir dar kokių tai nesąmonių. ir kad būtų panašu kaip NetWare, tai pervadino tą UNIX į UnixWare. Ir gavosi tobuliausias UNIX, kuris buvo toksai katastrofiškai lėtas, kad jo niekas nenorėjo pirkti, nes viskas buvo labai prastai, nors ir moderniausiai iš visų. Kaip pastebėdavo vartotojai, ant to UnixWare netgi [[C kalba]] parašytos programos dirbdavo lėčiau, nei ant kokių nors [[Windows]] dirbdavo programos, parašytos ant [[BASIC]]. | Užtat [[Novell]], nusipirkę tą ATT UNIX verslą, tapo tikriausiais UNIX gamintojais iš visų. Ir paėmę naują sistemą, į ją dar prikišo kažkokių IPX protokolų, keistų licencijavimo schemų ir dar kokių tai nesąmonių. ir kad būtų panašu kaip [[NetWare]], tai pervadino tą UNIX į UnixWare. Ir gavosi tobuliausias UNIX, kuris buvo toksai katastrofiškai lėtas, kad jo niekas nenorėjo pirkti, nes viskas buvo labai prastai, nors ir moderniausiai iš visų. Kaip pastebėdavo vartotojai, ant to UnixWare netgi [[C kalba]] parašytos programos dirbdavo lėčiau, nei ant kokių nors [[Windows]] dirbdavo programos, parašytos ant [[BASIC]]. | ||
Vėliau daugelis pastebėjo, kad visgi nepaisant to, problemos yra kažkur neaišku kur, nes kartais, kur reikia, ta sistema visai greita, bet kodėl kartais taip užsistabdo - niekas taip ir neįstengė paaiškinti. Panašu, kad mirtinus stabdymus sukeldavo kažkas pačioje sistemoje. | Vėliau daugelis pastebėjo, kad visgi nepaisant to, problemos yra kažkur neaišku kur, nes kartais, kur reikia, ta sistema visai greita, bet kodėl kartais taip užsistabdo - niekas taip ir neįstengė paaiškinti. Panašu, kad mirtinus stabdymus sukeldavo kažkas pačioje sistemoje. | ||
| 45 eilutė: | 47 eilutė: | ||
Vėliau Novel bandė taisyti tas bėdas, pvz., grąžindama TCP/IP palaikymą į Personal versiją ir kardinaliai sumažindama kainas - personal versijai iki 249, o advanced server - iki 1299 dolerių. Bet tos kainos visvien žmonėms atrodė neadekvačios, ypač už personal versiją. Taip pat Novel augino ir sistemos galimybes - pvz., jau [[1993]] metais atsirado multiprocesorinių serverių palaikymas, kas aniems laikams buvo kaip [[kosTmosas]]. Bet ir tai kažkaip nelabai padėjo - kai nepavyko geras debiutas, tai paskui susidomėjimas visiems dingo ir pardavimai liko riboti. | Vėliau Novel bandė taisyti tas bėdas, pvz., grąžindama TCP/IP palaikymą į Personal versiją ir kardinaliai sumažindama kainas - personal versijai iki 249, o advanced server - iki 1299 dolerių. Bet tos kainos visvien žmonėms atrodė neadekvačios, ypač už personal versiją. Taip pat Novel augino ir sistemos galimybes - pvz., jau [[1993]] metais atsirado multiprocesorinių serverių palaikymas, kas aniems laikams buvo kaip [[kosTmosas]]. Bet ir tai kažkaip nelabai padėjo - kai nepavyko geras debiutas, tai paskui susidomėjimas visiems dingo ir pardavimai liko riboti. | ||
Išties gi senos UnixWare versijos teplito tiktai todėl, kad tai buvo įprastas UNIX, tačiau palaikantis NetWare tinklus ir turintis tų tinklų valdymo įrankius. Užtat ir gavosi tokia nedidelė niša. O paskui kai tie NetWare tinklai išnyko, o visur atsirado [[internetai]] su TCP/IP, tai ir išvis nustojo kam nors reikėti tokių keistų hibridų. | Išties gi senos UnixWare versijos teplito tiktai todėl, kad tai buvo įprastas UNIX, tačiau palaikantis [[NetWare]] tinklus ir turintis tų tinklų valdymo įrankius. Užtat ir gavosi tokia nedidelė niša. O paskui kai tie NetWare tinklai išnyko, o visur atsirado [[internetai]] su TCP/IP, tai ir išvis nustojo kam nors reikėti tokių keistų hibridų. | ||
pakeitimai