Rasės

Tokia nordiška baltaodė su tokiu afrikietišku negru: ajajaj, kokie laimingi beigi patenkinti!

Rasės - tai panašiai, kaip ir porūšiai tam tikros rūšies. Kalbant apie žmones - tai būtų kaip ir žmonių porūšiai, besiskiriantys įvairiais požymiais. Tradiciškai įprastai išskiriamos keturios rasės: baltaodžiai, juodaodžiai, geltonodžiai ir raudonodžiai - bent jau tokią klasifikaciją skelbė žymiausias XVIII a. gamtininkas Karlas Linėjus, suklasifikavęs visą, kas gyva į gentis, klases, rūšis ir t.t. taip, kaip ir dabar klasifikuojama.

Rasių skirstymas

Taigi, kaip minėjom, pagal Karlą Linėjų yra geltonodžiai, baltaodžiai, raudonodžiai ir juodaodžiai: šitaip į rases žmonės dažnai skirstomi ir šiais laikais. O betgi išties, jei taip pažiūrėsim, tai ši klasifikacija absurdiška, mat istorija sako, jog Karlui Linėjui tepasitaikė vienintelis indėnas, kurį šis pavadino raudonodžiu, spręsdamas pagal šalčio nudegintą (raudoną) veidą, o kelis savo matytus kiniečius jis pavadino geltonodžiais, mat tie, kol buvo atvežti į Europą, apsikrėtė virusine gelta, tad šiųjų spalva irgi gerokai pakito. Realiai gi nei kiniečiai, nei japonai, nei kiti azijatai visai ne geltonodžiai, kaip ir indėnai - ne raudonodžiai. Ir vienų ir kitų oda yra normalios spalvos, gal netgi ne tamsesnė, nei šiaurės europiečių, tą puikiai žino kiekvienas, kas tik yra matęs japoną, kinietį ar indėną.

Modernesnės klasifikacijos dažniau išskiria šias rases: etiopų arba negrų (būtent negrų, o ne juodaodžių), australiškąją (irgi juodaodžiai, kaip ir negrai), kaukazo (baltaodžiai), mongoloidų arba azijatų (kiniečiai, japonai ir t.t.), šiaurės (dar vadinamą eskimų - šiąjai priskiriami ir totoriai, čiukčiai bei kitos tautos), amerindų (indėnų).

Baltaodžiai, kuriems priskiriami ir lietuviai - taip pat būna įvairūs: pvz., išskiriama būna šiaurės rasė arba nordinis (nordiškasis) tipas (šiam lietuviai ir priklauso), pietų rasė, kuriai priskiriami italai, žydai, gruzinai bei netgi tokia atskira grupė, kaip berberai - šieji klajokliai irgi saviti.

Paradoksalu, tačiau baltąjai rasei įprastai priskiriami indai neretai būna tokios juodos spalvos, kad daugelis negrų nuo jų atsiliktų.

Bertrand Russell apie rases

Kartą toksai kairuolišku laikomas filosofas Bertrand Russell (beje, vėlesniais laikais uždraustas SSRS) rašė apie rases maždaug taip:

Europoje nėra tokio dalyko, kaip gryna rasė. Rusai yra persimaišę su totoriais, vokiečiai yra didele dalimi slavonai, Prancūzijoje yra keltų, germanų ir Viduržemio jūros rasių mišinys, Italija - tas pats, tik dar su priedu, gautu iš palikuonių vergų, kurie buvo iš kiekvieno Romos imperijos kraštelio. O štai anglai yra labiausiai maišyti iš visų. Nėra faktų, kad būtų nors kokių nors pranašumų iš to, kad priklausai grynai rasei. Gryniausios rasės, kokios tik dabar egzistuoja, yra pigmėjai, hotentotai ir Australijos aborigenai; tasmaniečiai, kurie greičiausiai buvo dar grynesni, britų dėka dabar yra išnaikinti. Taigi, rasių teorijos taikymas įvairioms Europos populiacijoms pasižymi ypatingu absurdiškumu.

Taip Bertranas Raselas rašė savo straipsnyje "An Outline of Intellectual Rubbish: A Hilarious Catalogue of Organized and Individual Stupidity" 1943 metais.

Tai čia mes dar pridėsim, kad anas mokslininkas, aišku, neatsižvelgė į krūvas kitų gana distinktyvių grupių, pradedant indigeniniais lapiais ar baškirais ir baigiant į Europą atvykusiais žydais ar maurais, kurie viską dar labiau supainioja, ypač kai kuriuose regionuose, kur būdavo didelė populiacijų kaita bei maišymasis.

Šiuolaikiniai genų tyrimai rodo, kad tas maišymasis tarpais būdavo netgi dar didesnis, nei galima tikėtis, o jei kokių nors šiek tiek grynesnių egzempliorių kokioje nors populiacijoje ir yra likę, tai jie jau seniai sudaro mažumą.

Rasinės teorijos

Tai dar kiti tai štai tokią vat teoriją išveda

O šiais vat laikais vis pasigirsta kalbos, kad tos rasės vienaip ar kitaip maišosi ir hibridizuojasi, tai šia proga vieni kalba, kad tai labai gerai, nes genų maišymasis puikiai veikia, o pavyzdžiu tam gali būti įvairių šunų, kačių, arklių ir t.t. veislių hibridizacija, demonstruojanti, kad tai geriausias būdas pagerinti organizmus.

O kiti gi sako, kad žmonių hibridizacija visai nevykdoma tikslingai, o ir neaišku, ko siekiama, tad rezultate tesigauna mišrūnai, perimantys atsitiktines (atitinkamai - prasčiausias) visų protėvių savybes, nes jokios atrankos nėra.

O treti gi sako, kad tos skirtingų rasių savybės skiriasi tiek menkai, kad neaišku, apie ką čia ginčytis išvis, nes niekas nuo to nepasikeičia, juolab, kad tos savybės tėra susijusios tik su prisitaikymu prie gamtinių sąlygų (pvz., tamsi odos spalva, padedanti apsisaugoti nuo saulės nudegimų ar siauros akys, padedančios apsisaugoti nuo dulkių), tuo tarpu šiais laikais reikalingos savybės niekuo nesiskiria.

Kelių rasių maišymesi gimę žmonės vadinami metisais, pvz., indėnų ir baltųjų metisai. Atskirai išskiriami metisai tarp negrų ir baltųjų - šie vadinami mulatais.

Dar sako, kad juodieji greit laksto, nes baltieji taikliai šaudo.

Yra tokia teorija, kad juodaodžiai stipriausi bet kvailiausi, azijiečiai protingiausi bet silpniausi fiziškai, o baltaodžiai per vidurį.