Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
IBM: Skirtumas tarp puslapio versijų
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta vieno naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''IBM''' arba '''International Business Machines''' - viena iš didžiausių pasaulyje [[IT]] kompanijų, kadaise pagarsėjusi tuo, kad faktiškai ji didesne dalimi ir sukūrė [[kompiuteriai|kompiuterius]]. Bent jau tiek, kad nuo IBM sukurtų skaičiavimo mašinų dar [[XIXa.]] prasidėjo pasaulio skaitmenizacija. | |||
Griežtai imant, kompiuterių kūryba nebuvo vien IBM nuopelnas, ir pirmas praktikoje naudotas elektroninis kompiuteris [[Eniac]] nebuvo IBM produktas, ir panašiai, tačiau kai šie kompiuteriai atsirado, IBM jau gerą pusę šimtmečio gamino įvairias skaičiavimo mašinas, pradedant pirmais dideliais [[perfokortos|perfokortų]] sumatoriais ir baigiant mechaniniais, o paskui ir elektriniais [[kalkuliatoriai|kalkuliatoriais]]. Taigi, ir atsiradus ir išplitus [[elektroninės skaičiavimo mašinos|elektroninėms skaičiavimo mašinoms]], IBM ir toliau buvo bene didžiausiu pasaulyje tokių mašinų gamintoju net nesistengdama. | |||
Ir vėlesniais laikais IBM kūrė visokius [[mainfreimai|mainfreimus]], paskui [[mini kompiuteriai|mini kompiuterius]], o kartu ir daugybę visokios susijusios įrangos. | |||
== IBM ir asmeniniai kompiuteriai == | |||
Kai vėliau ėmė plisti [[asmeniniai kompiuteriai]], tai čia IBM vėl įsikišo ir sukūrė [[PC]] kompiuterius, kurie ilgainiui tapo dominuojančiu asmeninių kompiuterių standartu. Iki šiol kai kurios tų kompiuterių dalys vis dar siejasi su IBM kadaise padarytais sprendimais, o [[Intel]] sukurta nelabai vykusi [[x86]] architektūra savo neužmušamą populiarumą būtent IBM dėka ir įgavo. Lygiai taip pat neįtikėtiną galią IBM dėka gavo ir [[Microsoft]] - pradžioje su [[MS-DOS]], o paskui - ir su [[Windows]]. | |||
Vėlesniais laikais, bendradarbiaudama su dviem buvusiais konkurentais - [[Apple]] ir [[Motorola]], IBM sukūrė ir nuosavą procesorių architektūrą - [[PowerPC]], kuri turėjo išmušti per didelę galią veltui gavusią [[Intel]] firmą. Deja, nepavyko. Nepavyko ir kiti projektai - pvz., IBM kurta [[OS/2]] irgi liko kažkur užmiršta. Kaip nepavyko ir visokie IBM kurti ofiso paketai - kaip kad [[Lotus Smart Suite]]. | |||
Tie nepasisekimai didele dalimi buvo ne dėl to, kad tie produktai būtų buvę blogi - atvirkščiai, daugelis jų buvo daug geresni už bet ką kitą. Tiesiog maždaug iki [[1995]] metų, o nemaža dalimi ir vėliau visi konkurentai IBM kompaniją laikė tokiu monstru, kuris gali priploti bet ką, todėl geriau vengti su ta firma bet kokių sąsajų, nes tiesiog ims ir suės. Taigi, vos tik IBM kažką gero sugalvodavo, visi konkurentai bandydavo boikotuoti ir kurti ar palaikyti bet kokias alternatyvas. | |||
Tame požiūryje gal ir buvo tiesos, jei kalbėsim apie kokius nors [[1970]] ar [[1980]] metus, tačiau jau [[1990]] metais tai buvo klaidinga baimė - pvz., [[Microsoft]] tuo metu tą IBM kompaniją maustė kaip tik norėjo. Bet dauguma kitų vis dar bijojo, tai su tuo matyt ir bus susiję daugelis IBM nepasisekimų. | |||
== Naujieji IBM laikai, dabartis == | |||
Vienok laikai keičiasi ir kažkada apie [[2005]] metus IBM savo asmeninių kompiuterių verslą pardavė kažkokiems [[Lenovo]] kiniečiams, tai nuo tų laikų tikrų IBM kompiuterių nenusipirksit. Tiksliau, nusipirksit gal kokį Lenovo, tačiau tie [[seni perdylos]], kurie gyvai atsimena tikrą nelūžtančią ir kilogramus sveriančią IBM kokybę, apie Lenovo atneštus pokyčius vargu, ar pasakys gerą žodį. Ir tai nepaisant to, kad Lenovo labai stengėsi išlaikyti lygį, taip kad tie kompiuteriai pakankamai kokybiški ir brangūs, lyginant su daugeliu kitų. Tai kokie tada buvo tikri IBM? Ogi tokie, kad iki šiol galima aptikti kokių nors iš paprasto desktopinio IBM kompo perdarytų serveriukų, paleistų apie kokius [[1997]] metus ir iki šiol sėkmingai tebedirbančių. Real story. | |||
Dar kiti iki šiol prisimena IBM darytas klaikias barškančias klaviatūras, kur viena klaviatūra sveria 4,5 kilogramo - kaip trys didelės pusantro litro [[kola|kolos]] bonkės. Trenkus su tokia klaviatūra per stalą, sulūždavo stalas, o ne klaviatūra. Realiai tai buvo nesulaužomi daiktai. | |||
Tiesa, kas nors vis dar gali gauti kokį nors naują IBM kompiuterį, bet čia nebent tiktai jei perka kažkokius tai [[serveriai|serverius]] su [[AIX]] sistemomis ar tai [[mainfreimai|mainfreimus]] su išvis neaišku kokia [[z/OS]], skirtus visokioms didelėms korporacijoms. | |||
Dabar gi IBM daugiausiai pragyvena iš įvairiarūšio brangiai kainuojančio softo, pradedant duomenų bazių sistemomis ir baigiant kažkokiais neaiškiais neaišku kuo. Nors ir sunkoka kartais suprasti tą IBM veiklą, bet vienok pinigai tenai sukasi nemaži, tai matyt kad gerai kompanija gyvena. | |||
== Kadaise buvęs straipsnis apie IBM == | |||
IBM Tai stacionarus kompiuteris su tipo grekitu procesoriu bet is tiesu jis ira negreitas yra skirtas darbui omg | IBM Tai stacionarus kompiuteris su tipo grekitu procesoriu bet is tiesu jis ira negreitas yra skirtas darbui omg | ||
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------- | ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------- | ||
Šį straipsnį sukūrė [[debilai]]. Mes jų nebaninsim, netrinsim, žinokit, kad tokiu straisnių čia nereik. Rašykit tokius [[pedivikija|toj vikipedijoje ar kaip tai dundukų enciklopedija.]] | Šį straipsnį sukūrė [[debilai]]. Mes jų nebaninsim, netrinsim, žinokit, kad tokiu straisnių čia nereik. Rašykit tokius [[pedivikija|toj vikipedijoje ar kaip tai dundukų enciklopedija.]] | ||
[[Category:IT]] | |||
[[Category:Uabai]] | |||
Dabartinė 00:59, 18 vasario 2025 versija
IBM arba International Business Machines - viena iš didžiausių pasaulyje IT kompanijų, kadaise pagarsėjusi tuo, kad faktiškai ji didesne dalimi ir sukūrė kompiuterius. Bent jau tiek, kad nuo IBM sukurtų skaičiavimo mašinų dar XIXa. prasidėjo pasaulio skaitmenizacija.
Griežtai imant, kompiuterių kūryba nebuvo vien IBM nuopelnas, ir pirmas praktikoje naudotas elektroninis kompiuteris Eniac nebuvo IBM produktas, ir panašiai, tačiau kai šie kompiuteriai atsirado, IBM jau gerą pusę šimtmečio gamino įvairias skaičiavimo mašinas, pradedant pirmais dideliais perfokortų sumatoriais ir baigiant mechaniniais, o paskui ir elektriniais kalkuliatoriais. Taigi, ir atsiradus ir išplitus elektroninėms skaičiavimo mašinoms, IBM ir toliau buvo bene didžiausiu pasaulyje tokių mašinų gamintoju net nesistengdama.
Ir vėlesniais laikais IBM kūrė visokius mainfreimus, paskui mini kompiuterius, o kartu ir daugybę visokios susijusios įrangos.
IBM ir asmeniniai kompiuteriai
Kai vėliau ėmė plisti asmeniniai kompiuteriai, tai čia IBM vėl įsikišo ir sukūrė PC kompiuterius, kurie ilgainiui tapo dominuojančiu asmeninių kompiuterių standartu. Iki šiol kai kurios tų kompiuterių dalys vis dar siejasi su IBM kadaise padarytais sprendimais, o Intel sukurta nelabai vykusi x86 architektūra savo neužmušamą populiarumą būtent IBM dėka ir įgavo. Lygiai taip pat neįtikėtiną galią IBM dėka gavo ir Microsoft - pradžioje su MS-DOS, o paskui - ir su Windows.
Vėlesniais laikais, bendradarbiaudama su dviem buvusiais konkurentais - Apple ir Motorola, IBM sukūrė ir nuosavą procesorių architektūrą - PowerPC, kuri turėjo išmušti per didelę galią veltui gavusią Intel firmą. Deja, nepavyko. Nepavyko ir kiti projektai - pvz., IBM kurta OS/2 irgi liko kažkur užmiršta. Kaip nepavyko ir visokie IBM kurti ofiso paketai - kaip kad Lotus Smart Suite.
Tie nepasisekimai didele dalimi buvo ne dėl to, kad tie produktai būtų buvę blogi - atvirkščiai, daugelis jų buvo daug geresni už bet ką kitą. Tiesiog maždaug iki 1995 metų, o nemaža dalimi ir vėliau visi konkurentai IBM kompaniją laikė tokiu monstru, kuris gali priploti bet ką, todėl geriau vengti su ta firma bet kokių sąsajų, nes tiesiog ims ir suės. Taigi, vos tik IBM kažką gero sugalvodavo, visi konkurentai bandydavo boikotuoti ir kurti ar palaikyti bet kokias alternatyvas.
Tame požiūryje gal ir buvo tiesos, jei kalbėsim apie kokius nors 1970 ar 1980 metus, tačiau jau 1990 metais tai buvo klaidinga baimė - pvz., Microsoft tuo metu tą IBM kompaniją maustė kaip tik norėjo. Bet dauguma kitų vis dar bijojo, tai su tuo matyt ir bus susiję daugelis IBM nepasisekimų.
Naujieji IBM laikai, dabartis
Vienok laikai keičiasi ir kažkada apie 2005 metus IBM savo asmeninių kompiuterių verslą pardavė kažkokiems Lenovo kiniečiams, tai nuo tų laikų tikrų IBM kompiuterių nenusipirksit. Tiksliau, nusipirksit gal kokį Lenovo, tačiau tie seni perdylos, kurie gyvai atsimena tikrą nelūžtančią ir kilogramus sveriančią IBM kokybę, apie Lenovo atneštus pokyčius vargu, ar pasakys gerą žodį. Ir tai nepaisant to, kad Lenovo labai stengėsi išlaikyti lygį, taip kad tie kompiuteriai pakankamai kokybiški ir brangūs, lyginant su daugeliu kitų. Tai kokie tada buvo tikri IBM? Ogi tokie, kad iki šiol galima aptikti kokių nors iš paprasto desktopinio IBM kompo perdarytų serveriukų, paleistų apie kokius 1997 metus ir iki šiol sėkmingai tebedirbančių. Real story.
Dar kiti iki šiol prisimena IBM darytas klaikias barškančias klaviatūras, kur viena klaviatūra sveria 4,5 kilogramo - kaip trys didelės pusantro litro kolos bonkės. Trenkus su tokia klaviatūra per stalą, sulūždavo stalas, o ne klaviatūra. Realiai tai buvo nesulaužomi daiktai.
Tiesa, kas nors vis dar gali gauti kokį nors naują IBM kompiuterį, bet čia nebent tiktai jei perka kažkokius tai serverius su AIX sistemomis ar tai mainfreimus su išvis neaišku kokia z/OS, skirtus visokioms didelėms korporacijoms.
Dabar gi IBM daugiausiai pragyvena iš įvairiarūšio brangiai kainuojančio softo, pradedant duomenų bazių sistemomis ir baigiant kažkokiais neaiškiais neaišku kuo. Nors ir sunkoka kartais suprasti tą IBM veiklą, bet vienok pinigai tenai sukasi nemaži, tai matyt kad gerai kompanija gyvena.
Kadaise buvęs straipsnis apie IBM
IBM Tai stacionarus kompiuteris su tipo grekitu procesoriu bet is tiesu jis ira negreitas yra skirtas darbui omg
Šį straipsnį sukūrė debilai. Mes jų nebaninsim, netrinsim, žinokit, kad tokiu straisnių čia nereik. Rašykit tokius toj vikipedijoje ar kaip tai dundukų enciklopedija.