4 187
pakeitimai
X86: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 4 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''x86''' - serija [[ | '''x86''', dar kartais vadinami kaip '''i86''' - serija [[procesorių architektūra|procesorių architektūrų]], kuri prasidėjo nuo [[8086]] procesoriaus ir tęsiasi iki šiol. Bendra visiems yra tas, kad visi gali vykdyti senesnių [[procesoriai|procesorių]] programas be jokių pakeitimų. Tai dėl tokio galėjimo vis užima naujas ir naujas rinkas, nes vis išlaiko suderinamumą su senienomis, kas yra visos [[Wintel]] rinkos esmė. Gi kitą vertus, dėl tokio suderinamumo visa ta architektūra seniai pavirto [[šūdas|šūdu]], iš kurio visi kiti gamintojai tyčiojasi. Gi trečią vertus, visi tie, kurie tyčiojasi, taip ir nesugeba jokios kitos architektūros iškišt į priekį. | ||
Dar daugiau, x86 architektūra irgi buvo sukurta kaip reliktas, paremtas [[Intel]] firmos [[8080]] procesoriais, kurie, savo ruožtu, buvo suderinami su dar senesniais [[8008]] procesoriais, tik tiek, kad x86 suderinamumas čia nebuvo visiškai tiesioginis - programas gaudavosi perkelti ne tiesiog, o po tam tikro transliavimo su specaliu transliatoriumi, kuris viską perkoduodavo. Bet gavosi taip, kad išties x86 architektūra yra paveldėjusi netgi 8 bitų sistemų archaiškumų, kurie puikiai žinomi visiems, kas tik yra programavę [[asembleris|asembleriu]]. | Dar daugiau, x86 architektūra irgi buvo sukurta kaip reliktas, paremtas [[Intel]] firmos [[8080]] procesoriais, kurie, savo ruožtu, buvo suderinami su dar senesniais [[8008]] procesoriais, tik tiek, kad x86 suderinamumas čia nebuvo visiškai tiesioginis - programas gaudavosi perkelti ne tiesiog, o po tam tikro transliavimo su specaliu transliatoriumi, kuris viską perkoduodavo. Bet gavosi taip, kad išties x86 architektūra yra paveldėjusi netgi 8 bitų sistemų archaiškumų, kurie puikiai žinomi visiems, kas tik yra programavę [[asembleris|asembleriu]]. | ||
Negana to, visa x86 architektūra yra [[Little Endian]], kas jau savaime reiškia, kad gerai čia nebus, nes bus visokios problemos. | |||
Kartais dar ta x86 architektūra vadinama kaip MCS-86 ir smarkiai siejama su [[IBM PC]] bei [[8088]]. Bet visgi kaip nuostabiai veikia tas suderinamumo reikalavimas - jei ne tie reikalavimai, kompiuteriai dabar būtų keletą kartų greitesni ir kartu dar ir juntamai pigesni. | Kartais dar ta x86 architektūra vadinama kaip MCS-86 ir smarkiai siejama su [[IBM PC]] bei [[8088]]. Bet visgi kaip nuostabiai veikia tas suderinamumo reikalavimas - jei ne tie reikalavimai, kompiuteriai dabar būtų keletą kartų greitesni ir kartu dar ir juntamai pigesni. | ||
| 7 eilutė: | 9 eilutė: | ||
== Niekas nesidžiaugia x86 procesoriais == | == Niekas nesidžiaugia x86 procesoriais == | ||
Netgi Intel kelis kartus bandė pabėgti nuo tos x86 architektūros, nes ji klaikiai lėta ir prasta. [[1982]] metais Intel išleido iAPX 432 procesorius, kurie buvo 32 bitų ir belenkiek greitesni, bet taip su jais nieko ir nepavyko. Paskui [[1984]] vėl Intel išleido kitą architektūrą - i960, su kuria ir vėl nieko nepavyko, nors tai buvo [[RISC]] procesoriai. Paskui, jau [[1989]] Intel sukūrė naują kartą, 32/64 bitų dar našesnius i860 procesorius (su kažkodėl mažesniu skaičiumi pavadinime), bet ir vėl nepaėjo. Paskui jau [[2000]] Intel nusipirko [[ARM]] licenciją ir sukūrė XScale procesorius, bet ir vėl nepaėjo. | Netgi Intel kelis kartus bandė pabėgti nuo tos x86 architektūros, nes ji klaikiai lėta ir prasta. [[1982]] metais Intel išleido iAPX 432 procesorius, kurie buvo 32 bitų ir belenkiek greitesni, bet taip su jais nieko ir nepavyko. Paskui [[1984]] vėl Intel išleido kitą architektūrą - [[i960]], su kuria ir vėl nieko nepavyko, nors tai buvo [[RISC]] procesoriai, tad jų našumas buvo belenkiek didesnis. Paskui, jau [[1989]] Intel sukūrė naują procesorių kartą, 32/64 bitų dar našesnius i860 procesorius (su kažkodėl mažesniu skaičiumi pavadinime), bet ir vėl nepaėjo. Paskui jau [[2000]] Intel nusipirko [[ARM]] licenciją ir sukūrė XScale procesorius, bet ir vėl nepaėjo. | ||
Su ta x86 architektūra Inteliui buvo taip prastai, kad po [[80386]] procesorių pats Intel jau nesugebėjo rišliai tos architektūros tobulinti. Vėliau Intel inžinieriai pasiėmė kažkokius [[i960]] procesoriaus gabalus, prie jų prilipino komandų transliatorius ir mikroprogramų modulius, ir gavosi [[486]] procesorius - t.y., faktiškai aparatinis 80386 procesoriaus emuliatorius. Šitas procesorius vien dėl to, tiesiog savaime gavosi du kartus greitesnis už 80386, netgi prie to paties taktinio dažnio. Dvigubai greitesnis, nors išties dirbo emuliuodamas tą 80386. Čia matyt viskas, ką reikia žinoti apie tai, kokia beviltiškai atsilikusi buvo ta x86 architektūra. | |||
Paskui panašios dalinės emuliacijos ir toliau buvo perkeldinėjamos į kitus, vėlesnių kartų procesorius, pradedant [[Pentium]], o paskui - ir į visus kitus. | |||
Galų gale atsirado netgi tokia firma, [[Transmeta]], kurie atrado, kad x86 yra toksai atsilikimas, kad netgi išvis paprastas emuliatorius ant gero [[RISC]] procesoriaus gali dirbti panašiai ar greičiau, o kartu tas RISC procesorius naudos porą-trejetą kartų mažiau energijos. Tai su šituo savo išradimu Transmeta gerokai pagadino nervus Inteliui. | Galų gale atsirado netgi tokia firma, [[Transmeta]], kurie atrado, kad x86 yra toksai atsilikimas, kad netgi išvis paprastas programinis emuliatorius, paleistas ant gero [[RISC]] procesoriaus, gali dirbti panašiai ar greičiau, o kartu tas RISC procesorius naudos porą-trejetą kartų mažiau energijos. Tai su šituo savo išradimu Transmeta gerokai pagadino nervus Inteliui. Bet Intel toliau varė savo, nes turėdami aparatinio emuliavimo galimybes, visvien galėjo daryti galingesnes sistemas. | ||
Galų gale Intel netgi paleido savo [[Itanium]] procesorius, kurie buvo reklamuojami kaip atseit visvien Intel ir panašiai, bet išties tai nebuvo suderinami su x86 tiesiogiai, ir negalėjo netgi tų programų leist. Ir čia ir vėl nepaėjo, nes jau tada [[AMD]] išleido suderinamą x86 kloną, skirtą 64 bitų sistemoms, ir taip tas x86 gyvuoja ir toliau. | Galų gale Intel netgi paleido savo [[Itanium]] procesorius, kurie buvo reklamuojami kaip atseit visvien Intel ir panašiai, bet išties tai nebuvo suderinami su x86 tiesiogiai, ir negalėjo netgi tų programų leist. Ir čia ir vėl nepaėjo, nes jau tada [[AMD]] išleido suderinamą x86 kloną, skirtą 64 bitų sistemoms, ir taip tas x86 gyvuoja ir toliau. Žodžiu, x86 architektūra ėmė gyvuoti netgi nepaisant Intel noro jos atsisakyti. | ||
Trumpai tariant, kad ir kokia nesąmonė, bet dabartiniai kompai naudoja iškrypusią architektūrą, kuri siekia dar [[1971]] metus ir [[4004]] procesorių, naudotą primityviuose [[Busicom]] kalkuliatoriuose. | Trumpai tariant, kad ir kokia nesąmonė, bet dabartiniai [[kompai]] naudoja iškrypusią architektūrą, kuri siekia dar [[1971]] metus ir [[4004]] procesorių, naudotą primityviuose [[Busicom]] kalkuliatoriuose. | ||
Kiek kartų greičiau kompai dirbtų, jei būtų normali procesorių architektūra? Sunku nuspėti, bet pvz., [[Apple M]] serijų procesoriai rodo, kad netgi ir be didelių investicijų pagaminti nebrangūs procesoriai praktinį kompiuterių našumą padidina tiek, kad vartotojai paskui patikėt negali, kaip greitai tie kompai dirba. | |||
== x86 architektūros procesoriai == | == x86 architektūros procesoriai == | ||
| 49 eilutė: | 54 eilutė: | ||
* [[ARM]] | * [[ARM]] | ||
* [[MIPS]] | * [[MIPS]] | ||
* [[Apple M]] | |||
[[Category:Procesoriai]] | [[Category:Procesoriai]] | ||