Daltoniškos spalvos

Daltoniškos spalvos - tokios spalvos, kurios visiškai neįsiderina į aplinkos spalvų gamą, paprastai pasižymi pertekliniu ryškumu, bet kartu nėra iš grynųjų spalvų paletės, o yra arčiau visokių spalvų mišinių. Dažniausiai tokios spalvos daltoniškomis įvardinamos, kai kalbama apie spalvų derinius, kontrastus ar pan., nors kai kada būna ir ryškių pavienių tokių spalvų atvejų.

Pavadinimas "daltoniškos spalvos" yra susijęs su tuo, kad tokias spalvų kombinacijas dažniau sukuria žmonės, turintys regėjimo sutrikimą - daltonizmą, dėl kurio ir padaro tokius derinius. Neskirdami spalvų, šie žmonės negali suderinti, taip, kaip jas gerai priimtų visas spalvas skiriantys žmonės, tačiau patiems daltonikams atrodo, kad viskas čia tvarkoje. Taip gaunasi ypatingai klaikūs spalvų deriniai.

Viena iš spėlionių yra, kad rusiškas ampyras, pasižymintis klaikiomis spalvomis, formavosi dėl to, kad dalis carų turėjo šitą sutrikimą - daltonizmą, todėl parinkdavo tokias spalvas architektams, kad maža nepasirodydavo. O bijodami carų, architektai tas klaikias spalvas ir panaudodavo. Rezultatas - pastatai, nudažyti itin klaikiais spalvų deriniais.

Kai kuriems panašiai kyla klausimas apie visiems įsiminusias Windows XP spalvas, kur yra tipiškai klaikus derinys iš žalios ir mėlynos.

Kadangi daltonizmas būna įvairių variantų, tai ir daltoniškos spalvos gali skirtis. Vienok įdomu yra ne tiek tai, kokias kombinacijas sukuria žmonės su daltonizmu, kiek tai, kaip tam tikras klaikias spalvų kombinacijas jie mato.

Yra išskiriamos trys esminės daltonizmo rūšys:

• Protanopija - kai žmogus negali išskirti raudonos spalvos ir painioja žalią su raudona - vidutinio dažnumo, pasitaiko maždaug iki 2% vyrų ir mažiau, nei 0,1% moterų
• Deuteranopija - kai žmogus negali išskirti žalios spalvos ir taip pat painioja žalią su raudona - dažniausia, pasitaiko maždaug 5% vyrų ir maždaug 0,3% moterų
• Tritanopija - kai žmogus negali išskirti mėlynos spalvos ir painioja mėlyną su žalia ir su geltona - itin reta, pasitaiko maždaug vienam žmogui iš 10 tūkstančių ar netgi rečiau

Išties dar kiekvienas iš šių sutrikimų skirstomas į du lygmenis - pilnavertį sutrikimą ir tiesiog spalvos skyrimo susilpnėjimą. Tai tie su susilpnėjimu tiesiog šiaip prastai skiria tas spalvas, tai yra linkę į daltoniškų spalvų pasirinkimą, nors jas ir atskiria vieną nuo kitos.

Iš visų tų trijų sutrikimų tritanopija yra rečiausia, keisčiausiai iškraipanti spalvas, bet kartu tik silpnai tedaranti įtaką, nes ir pas paprastus žmones mėlynų atspalvių skyrimas yra ganėtinai prastas, ir tie mėlyni atspalviai ne itin dažnai pasitaiko gyvenime. Tuo tarpu protanopiją ar deuteranopiją turintys normalių ir paplitusių spalvų suvokti adekvačiai tiesiog neįstengia, painioja jas su klaikiai ryškiomis baisybėmis.

Jei pastebėjote, kad maždaug vienas iš kelių dešimčių žmonių turi labai klaikų suvokimą apie tai, kokios spalvos ir jų deriniai yra adekvatūs, tai čia štai jums ir yra atsakymas, kur ta problema.

Kairys stulpelis - kaip mato normalūs žmonės, kiti trys - kaip tą stulpelį mato daltonikai

Norma	Protanopija	Deuteranopija	Tritanopija

Kaip matome iš lentelės, daltonizmą turintiems žmonėms atrodo, kad jų pasirinktos spalvos yra visai normalios, nerėžiančios akių, nes jie išties mato visai normalius ir ne per daug ryškius derinius. Tiesą sakant, kadangi spalvų neskiria, tai jiems visi spalvų deriniai nėra pernelyg kontrastuojantys ir visos spalvos nėra labai ryškios. Tuo tarpu normalus žmogus, tas spalvas pamatęs, gali gauti epilepsijos priepuolį.