2 592
pakeitimai
Lyčiai jautri kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Vilniaus_universiteto_lyciai_jautrios_kalbos_gaires.jpg|400px|thumb|right|Kaip matote, puikias Pipedijos idėjas apie lytinę nejautrą, paverčiamą lytine jautra [[Vilniaus Universitetas]] apibendrino ir išleido kaip savo gaires, skirtas jaunąjai kartai ugdyti lytiškai jautraus belytiškumo kryptimi.]] | |||
'''Lyčiai jautri kalba''' - tai tokia [[kalba]], kuri niekaip neminėtų lyties, t.y., kitaip tariant, būtų visiškai [[lytis|lyčiai]] nejautri nei per niekur ir niekaip jokios lyties nepripažystanti ir ją ignoruojanti. Todėl neturi būti [[žodžiai|žodžių]], kurie kaip nors pažymi ar įvardina lytį, nesvarbu ar tai būtų daiktų, ar žmonių lytis. Visur turi būti įdiegta [[politkorekcija]], nes be jos gali būti pažeistos kieno nors teisės. | '''Lyčiai jautri kalba''' - tai tokia [[kalba]], kuri niekaip neminėtų lyties, t.y., kitaip tariant, būtų visiškai [[lytis|lyčiai]] nejautri nei per niekur ir niekaip jokios lyties nepripažystanti ir ją ignoruojanti. Todėl neturi būti [[žodžiai|žodžių]], kurie kaip nors pažymi ar įvardina lytį, nesvarbu ar tai būtų daiktų, ar žmonių lytis. Visur turi būti įdiegta [[politkorekcija]], nes be jos gali būti pažeistos kieno nors teisės. | ||
Tokioje kalboje visi dalykai yra įvardinami tokiu būdu, kad jų lytis niekaip nebūtų pastebima ar akcentuojama. Tam naudojama [[niekatroji giminė]], nes šioji yra belytė ir tokiu būdu niekaip lyties nemininti. Deja, tačiau kadangi šios giminės [[lietuvių kalba]] neturi, tai vietoje niekatrosios giminės tenka naudoti [[moteriška giminė|moterišką giminę]] ir kartu visiškai vengti [[vyriška giminė|vyriškos giminės]], nes šioji atvirai propaguoja ir prievartinai kiša [[falocentrizmas|falocentrizmą]]. | Tokioje kalboje visi dalykai yra įvardinami tokiu būdu, kad jų lytis niekaip nebūtų pastebima ar akcentuojama. Tam naudojama [[niekatroji giminė]], nes šioji yra belytė ir tokiu būdu niekaip lyties nemininti. Deja, tačiau kadangi šios giminės [[lietuvių kalba]] neturi, tai vietoje niekatrosios giminės tenka naudoti [[moteriška giminė|moterišką giminę]] ir kartu visiškai vengti [[vyriška giminė|vyriškos giminės]], nes šioji atvirai propaguoja ir prievartinai kiša [[falocentrizmas|falocentrizmą]]. Todėl vietoje žodžio "žmogus" reikia sakyti "[[žmoga]]", o panašiai keisti ir kitus [[žodžiai|žodžius]]. | ||
Pvz., reikia sakyti ne "Pipedija", o "Pipedijo", bet kadangi pastarasis [[žodis]] lietuvių kalboje egzistuoti negali, todėl negalima sakyti "Pipedijus". Todėl štai ir Pipedija yra visiškai jautri lyčiai, nes nejautriai lytiškai išignoruoja ir išeliminuoja visą vyrišką giminę lauk, nes moterų giminė yra nuskriausta, o pas mus čia yra laikomasi [[karingasis feminizmas|karingojo feminizmo]] nuostatų bei [[Valerie Solanas]] idėjų. | Pvz., reikia sakyti ne "Pipedija", o "Pipedijo", bet kadangi pastarasis [[žodis]] lietuvių kalboje egzistuoti negali, todėl negalima sakyti "Pipedijus". Todėl štai ir Pipedija yra visiškai jautri lyčiai, nes nejautriai lytiškai išignoruoja ir išeliminuoja visą vyrišką giminę lauk, nes moterų giminė yra nuskriausta, o pas mus čia yra laikomasi [[karingasis feminizmas|karingojo feminizmo]] nuostatų bei [[Valerie Solanas]] idėjų. | ||
| 23 eilutė: | 24 eilutė: | ||
ir pedagoginė bendravimė žodžia ir rašte, publikacijos, dokumentės ir kasdienė komunikacija atsižvelgtų į pakitusią ir tebekintančią jautrumę lyčiai ir įvairovei. Ši kalbinė ir kalbinės elgesios jautrumė ir sąmoninga įsipareigojima jai numato įvairių tipų universitetinės komunikacijos dalyvių pastangas administravimės, darbės, mokslės ir studijų srityse reflektuoti savo kalbines pasirinkimes ir rinktis formas, palaikančias lygybės, įvairovės ir | ir pedagoginė bendravimė žodžia ir rašte, publikacijos, dokumentės ir kasdienė komunikacija atsižvelgtų į pakitusią ir tebekintančią jautrumę lyčiai ir įvairovei. Ši kalbinė ir kalbinės elgesios jautrumė ir sąmoninga įsipareigojima jai numato įvairių tipų universitetinės komunikacijos dalyvių pastangas administravimės, darbės, mokslės ir studijų srityse reflektuoti savo kalbines pasirinkimes ir rinktis formas, palaikančias lygybės, įvairovės ir | ||
įtraukties nuostatą. | įtraukties nuostatą. | ||
=== Intervencinis lyties/giminės žymėjimas ir žmoga === | |||
Intervencinis lyties/gimines žymejimas susijes su intensyvesniu ankstesnės konvencijos atsisakymu. Jis gali vykti leksikos lygmenyje, kai kuriami nauji žodžiai arba jų variantai: pavyzdžiui, [[žmoga]] taiko i žmogaus kategorijos kaip ilga laika sutapusios su vyriškuoju subjektu kritiką. Kai kurie tekstai nuosekliai renkasi moteriškąją giminę toje vietoje, kur įprastai neutralumo teisėmis būna vyriškoji: „visos rinkimuose dalyvaujančios partijos paskelbe savo ministrių kabinetus“; „analitinės filosofijos atstovės mano, kad“. | |||
Toks pasirinkimas paprastai tiesiogiai kritiškai nurodo i tebeveikianti vyriškosios giminės kaip neutralios statusą, kuriam prieštaraujama. | |||
=== Ar lyčiai jautrios kalbos vartojimė prieštarauja lietuvių kalbos gramatikai? === | === Ar lyčiai jautrios kalbos vartojimė prieštarauja lietuvių kalbos gramatikai? === | ||
| 49 eilutė: | 55 eilutė: | ||
** [[Trakai]] - Trakės | ** [[Trakai]] - Trakės | ||
** [[Rokiškis]] - Rokiškė | ** [[Rokiškis]] - Rokiškė | ||
* [[Žmogus]] - žmoga | * [[Žmogus]] - [[žmoga]] | ||
** [[Kalbainis]] - kalbainė | ** [[Kalbainis]] - kalbainė | ||
** Valstybės vadovas Gitanas Nausėda - Valstybės vadovė [[Gitana Nausėdienė]] | ** Valstybės vadovas Gitanas Nausėda - Valstybės vadovė [[Gitana Nausėdienė]] | ||
| 97 eilutė: | 103 eilutė: | ||
** [[Pinigai]] - pinigės | ** [[Pinigai]] - pinigės | ||
** [[Darbas]] - darbė | ** [[Darbas]] - darbė | ||
Einant laikui, pagal poreikį šį sąrašą papildysime kitais žodžiais, labiau išplečiančiais kalbos lytinį jautrumą. | Einant laikui, pagal poreikį šį sąrašą papildysime kitais žodžiais, labiau išplečiančiais kalbos lytinį jautrumą. | ||